Būsimi virėjai, kepėjai, barmenai ar automechanikai nebijo, kad, norint uždirbti gardesnės duonos kąsniui, gali tekti emigruoti. Užtikrinti 17-mečiai sako, kad gerų elektrikų ar konditerių Lietuvai reikėjo, reikia ir reikės.
Universitetas palauks
Ketvirtadienį „Litexpo“ atidarytoje tarptautinėje parodoje „Mokymasis. Studijos. Karjera“ šiemet kaip niekad daug dėmesio skiriama profesiniam mokymui. Įvaizdis, kad profesinės mokyklos – tik prasčiausiai besimokantiems ir nesugebantiems pabaigti net vidurinės, regis, po truputį tampa atgyvena - mat išmokti praktiško amato vis dažniau pasuka ir baigusieji kolegiją ar universitetą, ar tiesiog norintys persikvalifikuoti.
20-metis Rolandas automechanikos mokslus jau baiginėja – šiuo metu atlieka praktiką servise. Pasirinkdamas profesinę mokyklą gerai besimokęs jaunuolis nustebino ir šeimos narius, ir draugus, bet sulaukė tik palaikymo. „Nenorėjau teorinių universiteto žinių, norėjau praktikos“, - užtikrintai dėsto jaunuolis.
Mokslus ji tęs kolegijoje ar universitete. Dėl to, kad negaus darbo, galvos nesuka – pakanka nueiti į kone bet kurį servisą ir vadovui parodyti, kad šį tą moki. „Emigruoja tik tie, kurie jau visai nuleidę rankas, o aš matau daug galimybių čia, Lietuvoje“, – sako Rolandas. „Išvažiavimas – paskutinė viltis“, – prideda.
Kurs savo verslą
Nuo mažens mašinytėmis besižavėjęs vaikinas neslepia – pasirinkta profesija perspektyvi ir finansiškai. Anot jo, jaunas automechanikas gali uždirbti ir 5000 litų per mėnesį. „Jei netingėsi, gali užsidirbti ir dvigubai daugiau“, – pasakoja Rolandas.
Vaikinas prideda, kad nuo pat pilnametystės svajoja apie nuosavą autoservisą. Rolandas sako ketinantis kooperuotis su draugu, besimokančiu automechanikos, mat jo specializacija – elektromechanika.
Nuo trylikos metų vairuojantis automobilį vaikinas jau paskaičiavo, kad savo verslui pradėti reikėtų bent pusės milijono litų investicijų. „Reikalinga brangi techninė įranga“, – drąsiai dėsto vaikinas.
Dėl pasirinkimo nesigailėjo
Vos 18-os šviesiaplaukė Jovita atrodo itin užtikrinta pasirinkusi logistikos mokslus Elektrėnų profesinio mokymo centre. „Esu nenustygstanti vietoje, todėl jaučiuosi savo vėžiose“, – šypsosi mergina, profesinę mokyklą pasirinkusi po 10 klasių.
„Kadangi mokiausi pagrindinėje mokykloje, tad turėjau rinktis, kur tęsti mokslus – gimnazijoje ar profesinėje mokykloje“, – prisimena Jovita, apsisprendusi sudarydama pliusų ir minusų sąrašą.
Berniukišką profesiją pasirinkusi mergina mokslus ketina tęsti: „Būsiu policininkė arba muitininkė“. Ir prideda, kad darbo Lietuvoje tikrai nepritrūks – čia kuriasi daug logistikos centrų. Mergina neslepia, kad ateityje laukia ir neblogai apmokamas darbas.
Polinkis – nuo mažens
17-metė Gintarė mokosi konditerės amato – nuo mažens mėgo kepti įvairiausius saldėsius. Darbo biržos durų varstyti jai neteks. „Žinau, kad konditerių trūksta ir dabar“, – dalijosi mergina.
19-metis Paulius kirpti pradėjo dar būdamas penkiolikos. Pirmiausia žirkles ir mašinėlę išbandė ant draugų. „Iš karto buvau nustebintas geru rezultatu, supratau, kad man tai sekasi ir reikia mokytis“, – prisimena vaikinas.
Kirpėjo specialybė labai populiari, todėl dėl galimybės mokytis Pauliui dar teko pasivaržyti. Anot jo, į mokyklą patenka tik vienas iš keturių. Kirpėjo amato vaikinas pradėjo mokytis po 10 klasių. „Žinojau, kad nebūsiu geras teisininkas ar mokslininkas, tad nusprendžiau negaišti laiko ir mokytis to, kas man sekasi geriausiai“, – pasakoja Paulius, šiandien tvarkantis visų draugų ir šeimos narių plaukus.
Įgyja ne po vieną profesiją
Apsiriboti kirpėjo darbu devyniolikmetis neketina. Jam įdomus ir renginių organizavimas, tad baigęs kirpėjo mokslus, jau dabar žino, ką veiks toliau. „Mokysiuosi toliau, tuo pat metu ketinu dirbti kirpėju“, – dėsto Paulius.
Virėjos kvalifikacijos siekianti Odeta dėl įsidarbinimo galvos nesuka. Profesionalios darbo patirties ji jau turi – dirbo viename iš spa centrų Druskininkuose. Padavėjo-barmeno mokslus kremtantys Mantas ir Artūras spalvingus įspūdingus kokteilius gali padaryti vos po pusmečio studijų. Tai – abiejų vaikinų antrosios specialybės, 22 metų vaikinai jau turi virėjų pažymėjimųs. Abi profesijos leidžia vaikinams išmanyti visą viešojo maitinimo specifiką. Artūras neslepia, kad jo tikslas – nuosavas restoranas.
Baigusi kaimo turizmo mokslus, Eva įsidarbino kavinėje virėja. „Tada supratau, ką iš tiesų noriu veikti“, - pasakoja mergina iš Varėnos. Šiuo metu ji mokosi toliau ir gilina maisto ruošimo žinias.
