Taip nutarė Lietuvos aukščiausiasis teismas, išnagrinėjęs 8 metus trukusią bylą.
Ši nutartis – galutinė ir neskundžiama.
Kuršių mariose ir Baltijoje žūklaujantys žvejai nuolat skundėsi, kad jiems stinga ledo sugautam laimikiui vėsinti. Todėl ES prieš 12 metų VLŽŽPK skyrė 3,3 mln. litų paramos ledo gamybos cechams Klaipėdoje ir pamaryje statyti.
Cechai tapo žvejų nuosavybe
VLŽŽPK skelbtą konkursą laimėjusi Danijos įmonė „Kolemadsen” turėjo tiekti įrenginius ir pastatyti ledo gamyklą Klaipėdos uoste, bet per suderėtą laikotarpį panaudojo tik pusę projektui skirtų lėšų.
Cechą baigusi statyti įmonė „Senoji Baltija” jį įregistravo savo vardu.
Kai tuo susidomėjo teisėsaugos pareigūnai, ledo gamykla teismo sprendimu buvo įregistruota klaipėdiečio Algirdo Aušros vadovaujamos VLŽŽPK vardu.
VLŽŽPK dalį įrenginių išnuomojo įsteigtai antrinei įmonei „Skliutas”. ES lėšas laikant banke vien iš palūkanų uždirbta 163 tūkst. litų.
Turtas sugrąžintas valstybei
Teisėsaugininkams kilo įtarimų, kad žvejų konfederacija ES lėšomis pastatytą cechą valdo ir juo naudojasi neteisėtai.
Teismų karuselė sukosi beveik 10 metų, nes ledo gamyklos valdytojai skundė jiems nepalankias nutartis.
Galutinį tašką padėjo Lietuvos aukščiausiasis teismas, nustatęs, kad ES parama skiriama ne žuvininkystės įmonėms, o svarbiems valstybinės reikšmės projektams finansuoti.
VLŽŽPK įpareigota grąžinti valstybei 113 tūkst. litų ledo gamyklai statyti gautų ir nepanaudotų ES paramos lėšų.
Žvejų konfederacija dar turės sumokėti ir 171 tūkst. litų palūkanų už tai, kad lėšas kaip terminuotąjį indėlį laikė Latvijos banke „Parex”.
Pinigus išleido statyboms
Ne tik Klaipėdoje, bet ir Rusnėje bei Šilutėje pastatytų cechų bei kitų su jais susijusių įrenginių teisinė registracija panaikinta. Kas juos valdys ir kaip žvejai bus aprūpinami ledais, kol kas neaišku.
„Neketiname mokėti pinigų, nes jų neturime. Viską išleidome statydami cechus. Juos dar reikėjo ir išlaikyti, nes pardavinėdami ledus žvejai turtų nesusikrauna”, – „Lietuvos rytui” aiškino A. Aušra.
Vienai pajėgiausių Lietuvoje žvejybos įmonių „Banginis” vadovaujantis A. Aušra teigė, kad ši istorija jam jau įgriso: „Rašėme paraiškas, kūrėme projektus, pastatėme cechus, kuriuos nuspręsta nacionalizuoti. Žiūrėsime, kaip valstybei dabar seksis juos valdyti.”
Parduoda ne ledus, o sniegą
A. Aušra neabejojo, kad bylą dėl ledų galėjo užkurti kita žvejybos įmones vienijanti visuomeninė organizacija – Lietuvos žvejų ir žuvų gamintojų asociacija (LŽŽGA), siekianti į savo rankas perimti ES lėšomis Klaipėdos žvejų uostelyje pastatytą Žuvininkystės produktų aukcioną.
LŽŽGA nariai skundžiasi, kad jų netenkina ir Žuvininkystės produktų aukciono veikla, ir čia pardavinėjami ledai, esą kainuojantys gerokai brangiau nei kitose Baltijos valstybėse: Lietuvoje žvejai už toną ledo suploja 275 litus, o Bornholmo saloje (Danija) mokama apie 133 litus.
„Perkame jį Klaipėdos uoste tik bėdų prispirti, bet tai ne ledas, o sniegas. Juo uždengtos žuvys šunta ir greičiau genda”, – aiškino žvejybos įmonės „Stekutis” vadovas Algimantas Rudys.
Ledų cechą valdančios įmonės „Skliutas” vadovas Artūras Simonovas teigia, kad žvejai gerokai persūdo: „Įprasta ledo kaina – 175 litai už toną.
Poilsio dienomis taikome 30 procentų antkainį. Kitur irgi gaminamas toks pat į drožles panašus ledas, tirpdamas jis vėsina žuvis.”
Ledų gamyklas privatizuos?
Dėl iš rankų išslydusios ledų gamybos įrangos VLŽŽPK vadovai, regis, per daug nesisieloja, nesuka galvos, kas ir kaip valdys cechus.
„Gali būti, kad jie bus prijungti prie Žuvininkystės produktų aukciono. Tada ledų gamyklą kas nors privatizuos už centus”, – spėliojo A. Aušra.
