Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos duomenimis, maždaug per porą metų, kol buvo galima pasinaudoti lengvata, įteisinta apie 500 savavališkų statinių.
Daugiausia – kone penktadalis – Vilniaus apskrityje.
Statybų įstatymo pataisos, įsigaliojusios 2010-ųjų spalį, lengvesnį kelią iki Registrų centro buvo atvėrusios iki šių metų sausio. Už savavališkų statinių įteisinimą žmonėms nereikėjo mokėti.
„Nelaukdami, kol bus surašytas savavališkos statybos aktas, savininkai patys galėjo kreiptis į savivaldybės administraciją ir gauti statybos leidimą”, – paaiškino inspekcijos atstovė Vida Aliukonienė.
Pernai tokia galimybe savanoriškai pasinaudojo kone 90 žmonių. Antra tiek sukruto sulaukę inspektorių pagrūmojimo – surašytų savavališkos statybos aktų. Pasak V.Aliukonienės, žmonės skubėjo įteisinti pagalbinius ūkio pastatus, sandėlius, iškeltas tvoras, nedidelius gyvenamuosius namus, išdygusius, pavyzdžiui, sodininkų bendrijose.
Draudikai atsuko nugarą
„Turėjau statybos leidimą. Susirenčiau kaime, kuriame kasmet vasaroju, nedidelę garinę pirtį. Bet vis neprisirengiau jos įregistruoti. Juk reikėjo ir ugniagesius kviesti, kad sužiūrėtų, ar dėl priešgaisrinės saugos viskas gerai”, – sakė Aukštaitijoje vienkiemį turintis Algimantas.
Pernai rudenį sužinojęs, kad nesudėtingus statinius dar galima įteisinti lengvatiniu būdu, jis kreipėsi į Registrų centro filialą.
Pirties statybai įteisinti – dokumentams parengti ir įregistruoti statinį Registrų centre – pakako kelių savaičių. Paslauga kainavo maždaug 200 litų.
Tačiau medinių pirčių gaisrai – tikrai ne retenybė. Juolab kad yra tikimybė, jog nuošaliame vienkiemyje galima sulaukti ir piktavalių.
Kadangi sodybą jau buvo apdraudęs, vyriškis kreipėsi į „Lietuvos draudimo” agentą. Ir atsitrenkė lyg į sieną.
„Man buvo paaiškinta, kad pagal šiuo metu galiojančias taisykles negyvenamieji pastatai, vadinasi, ir pirtys, nedraudžiami. Esą rengiamos naujos taisyklės, galbūt jose atsiras naujovių”, – stebėjosi Algimantas.
Varžtus veržia vis labiau
Draudimo bendrovės pastaruoju metu sutarčių išties nebepasirašo lengva ranka.
Maždaug prieš metus jos likimo valiai paliko pastatų savininkus, sumaniusius stogą uždengti šiaudais. Pakako greta Vilniaus prieš keletą metų užsiliepsnojusios kibininės gaisro, kad būtų perrašytos taisyklės.
„Neišsižadėjome pastatų, kuriuose nuolat negyvenama.
Tačiau juos drausdami prisiimame didelę riziką, todėl ir draudėjams keliame didesnius reikalavimus.
Pavyzdžiui, pastatuose turi būti įvesta priešgaisrinė signalizacija, juos turi saugoti saugos tarnybos”, – aiškino bendrovės „PZU Lietuva” Gyventojų turto draudimo produktų vadovas Kęstutis Daunaravičius.
Jo teigimu, tokių pastatų draudimas yra keliskart brangesnis už nuolat gyvenamų namų. Be to, draudimo kainą lemia ir pastatų konstrukcija, stogo danga, kiti veiksniai.
Baidosi medinių pastatų
Bendrovė „Ergo Insurance” iš draudžiamų objektų sąrašo vasarnamių ir pirčių dar neišbraukė. Tačiau taip pat nenori smarkiai rizikuoti.
Pasak įmonės Turto draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus, draudėjams pirmiausia keliama tam tikrų statinių priežiūros ir saugumo sąlygų, pavyzdžiui, kad būtų įsilaužimo signalizacija, kad pastatus stebėtų netoliese nuolat gyvenantys žmonės.
„Rizika vertinama ne šiaip sau. Juk pastatai, statomi nuošaliose vietovėse, dažniausiai yra mediniai. Kilus gaisrui jie sudega iki pamatų”, – sakė T.Nenartavičius.
Pernai būta apie 150 atvejų, kai į šios įmonės apdraustus vasarnamius įsisuko vagys arba žalos pridarė ugnis.
Vidutinė draudimo išmoka sukosi apie 2 tūkst. litų.
Tačiau didžiausia žala, kurią „Ergo Insurance” atlygino pernai už sudegusią sodybą Zarasų rajone, siekė net 860 tūkstančių litų.
Turtą naikina ir vagys, ir ugnis
Audronė Ananevienė
„Lietuvos draudimo” privataus turto draudimo rizikos portfelio valdytoja
„Gyventojai pastaruoju metu vis labiau domisi, kaip apsaugoti savo turtą. Tai susiję su populiarėjančiu poilsiu sodybose – žmonės įsigyja naujas ar rekonstruoja senas. Sodybų ir sodo namelių draudimo sutarčių sudaroma vis daugiau. Tiesa, mūsų duomenimis, šiuo metu vis dar neapdrausta didžioji dalis – 96 proc. sodo namelių ir 73 proc. sodybų.
Tačiau pirčių draudimas yra specifinis. Jei ji yra įrengta kartu su poilsio kambariais, tai – poilsio patalpos. Toks statinys gali būti apdraustas.
Jei tai tiesiog atskiras statinys, pavyzdžiui, ant ežero kranto ar sodybos teritorijoje, jis draudžiamas tik su tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, ne pavieniui, bet kartu su visa sodyba.
Gyventojai baiminasi gaisro pavojaus, nors dažniausi nekviesti svečiai sodybose yra vagys. Pernai vidutinė atlyginta žala nukentėjusiems nuo jų siekė 3000 litų. Didžiausia žala pernai buvo atlyginta klientui, kurio sodybą visiškai sunaikino ugnis. Išmoka siekė 600 tūkst. litų.”
