„Kirpėjo klaidas lengviau ištaisyti nei medžių genėtojo. Plaukai atauga greičiau, nei prastai nugenėtas medis”, – sakė Panevėžio rajone, Šilagalio kaime, su sutuoktiniu Tomu vaismedžių medelyną turinti ir genėjimo paslaugas teikianti Vaida Kuodienė.
Genėti medžių jie vyksta tuomet, kai oro temperatūra nebenukrinta žemiau 7 laipsnių šalčio. Pasak V.Kuodienės, obelis ir kriaušes galima genėti ir iš rudens ar žiemą, tačiau kaulavaisius vedantys medžiai formuojami tik pavasarį, todėl turintiems mišrų sodą patogiausia visus vaismedžius genėti vienu metu – pavasarį.
„Genėti tinkamiausias mėnuo – kovas”, – teigė sodininkė.
Už medį – 30 litų
Pasak V.Kuodienės, sodų genėjimo paslaugos tarp gyventojų populiarios. Dažniausiai į juos kreipiasi privačių sodų savininkai, norintys prie namų džiaugtis taisyklingai suformuotais vaismedžiais.
Neretai šiai genėtojų porai tenka taisyti anksčiau genint padarytas klaidas: būna prastai suformuoti medžių vainikai, jie per daug ar per mažai išgenimi, menkai praretintos šakos.
Pataisyti situaciją galima, tačiau kartais šis darbas užtrunka ne vienus metus.
Išgenėti vaismedį kainuoja nuo 10 iki 50 litų. Paprastai suaugusio sodo medžio genėjimas kainuoja 30–35 litus.
Genėjimo pradžiamokslis
Vis dėlto žinant pagrindines genėjimo taisykles galima vaismedžius išgenėti pačiam. Verta pabandyti, tuo labiau kad tinkamai nugenėti vaismedžiai atsidėkoja geru derliumi – didesniais ir gražesniais vaisiais. Be to, mažiau pramečiuoja, t.y. kasmet dera daugmaž tolygiai.
Genėti vaismedžius reikia bent du kartus, o formuojant žemaūgį sodą – net ir tris kartus per metus.
Jaunas arba prastokai augančias, mažai šakų turinčias obelis pirmą kartą vertėtų genėti dar joms neišsprogus – antrojoje žiemos pusėje, kovą ar balandžio pradžioje.
Svarbu, kad lauke nebūtų šalčiau nei 10 laipsnių šalčio. Toks ankstyvas genėjimas paskatina augalus leisti daugiau ūglių.
Norint pristabdyti vaismedžių augimą, genėti juos galima jau išsprogusiais pumpurais ar žydinčius (bet ne vėliau kaip savaitę po žydėjimo).
Nereikėtų išsigąsti, jei po pavasarinio genėjimo sparčiai pradeda augti vilkaūgliai (tiesiai statmenai augančios šakos). Jas palankiausia genėti rugpjūtį. Jei dėl kokios nors priežasties to nepadarėte, išgenėti vilkaūglius reikia anksti pavasarį.
Vyšnias, slyvas ir kitus kaulavaisius vedančius vaismedžius geriau genėti nuėmus derlių.
Kadangi genėjimas – papildomas stresas bet kuriam medžiui, rudenį verčiau genėti ne tokias vertingas, šalčiui atsparesnių veislių obelis.
Kitus vaismedžius taip pat geriau formuoti pavasarį.
Retinkite drąsiai
Nereikia bijoti medžio išgenėti per daug. Jo vainikas turi būti gerai apšviečiamas saulės, o šakų tankumyne gero derliaus nebus, vietoj raudonšonių obuolių skinsite žalius, tarsi neprinokusius.
Dauguma vaismedžių labiausiai stiebiasi į viršų, bet genėjimu galima reguliuoti jų aukštį.
Pavyzdžiui, neretai sodininkai daro klaidą gailėdami pjauti sparčiai aukštyn šovusias trešnes. Panašiai negailint genimos ir kriaušės.
Pernelyg aukštus, seniai genėtus vaismedžius įmanoma pažeminti net per pusę aukščio.
Viršūnę galima nupjauti iki tos vietos, kur šakos auga horizontaliai.
Vyšnios elgiasi atvirkščiai – sendamos jos linkusios svirti žemyn, ilgos šakelės apdžiūva, menkai dera.
Todėl genint vyšnias reikia stengtis palikti į viršų augančias jaunas šakas, o nulinkusias senas išpjauti arba gerokai patrumpinti.
Genint bet kuriuos vaismedžius be gailesčio išpjaunamos ir į vainiko vidų augančios ar itin tankiai priaugusios šakos.
Pernelyg ilgas, kliūvančias šakeles reikėtų trumpinti virš reikiama kryptimi atsišakojusių šakų.
Genėjimas skatina medžius išauginti daug naujų ūglių.
Stipriai į viršų augančius vilkaūglius būtina pašalinti, o horizontalius arba pasvirusius ūglius palikti ir netrumpinti – iš jų susiformavusios vaisinės šakelės jau po metų ar dvejų ims derėti.
Taip pamažu galima atnaujinti visą vaismedžio vainiką.
Aukštaūgiai ar žemaūgiai?
Obelys su žemaūgiais poskiepiais neužima daug vietos, pradeda derėti 2–3 metais po pasodinimo. Tačiau joms reikia daugiau priežiūros – tenka dažniau genėti, būtina pritvirtinti.
Vidutinio augumo obelų su poskiepiais nereikia pririšti, tačiau pirmojo derliaus teks palaukti 4–5 metus. Jos auga ir prastesniame dirvožemyje, ne tokios reiklios auginimo sąlygoms.
Vis rečiau auginamos aukštaūgės, senovinės obelys tiks tiems, kurie sodą nori užsiveisti itin prastoje žemėje, smėlynuose ir pan.
Gausiai liekite
Tinkamiausias laikas genėti daugumą dekoratyvinių medžių ir krūmų – ankstyvas pavasaris. Vertėtų pasirinkti šiltesnę dieną, nes sušalusi mediena pažeidžiamesnė.
Pašalinus nedideles šakas, kurių skersmuo nesiekia 2 cm, pjovimo vietų galima neapdoroti. Jeigu reikia pašalinti storesnes šakas, tuomet nuo pjūvio vietos reikia nuvalyti pjuvenas, aštriu peiliu pašalinti medienos atplaišas ir užtepti ją sodo tepalu arba dažais.
Jei kamieninis augalas yra skiepytas, iš poskiepio žemiau skiepo vietos gali išdygti laukinė atžala. Ją, kaip ir šaknų atžalas, reikia nupjauti nuo pagrindo.
Svyrančią vainiko formą turinčios medžių ir krūmų šakos trumpinamos kiekvienais metais.
Augalai spalvotais lapais ir dekoratyviomis šakelėmis džiugins tankia lapija, jei juos be gailesčio išgenėsite.
Nugenėtus augalus reikia gausiau lieti ir tręšti.
Ruošiamės darbų sezonui
Sekatoriai. Jie būna slankiaisiais ir atraminiais ašmenimis. Pirmieji – populiaresni, nes slankieji ašmenys ne taip atšimpa, juos rečiau tenka galąsti. Šio tipo sekatoriais nukirpti paviršiai būna lygūs, o šakos nesutraiškomos, ant rankenų įrengti ribotuvai apsaugo ranką nuo sugnybimo.
Atraminiais ašmenimis kerpama šaka remiasi į išplatėjusią ir plastiku padengtą pagalvėlę ir nupjaunama vienu aštriu ašmeniu. Perpjovus šaką ašmuo remiasi į plastiko pagalvėlę, todėl sekatorius greičiau atšimpa. Tokį sekatorių būtina dažnai galąsti, kad jis netraiškytų pjūvio vietos.
Slankiųjų ašmenų sekatorius tinka įvairaus storio (išskyrus storesnėms kaip 2 cm skersmens) šakoms, o atraminių ašmenų sekatorius geriau tinka ploniems, gležniems (dar nespėjusiems sumedėti) ūgliams ir plonoms šakutėms karpyti.
Ilgakotės žirklės. Storesnėms (2–3,5 cm skersmens) šakoms genėti naudojamos vadinamosios ilgakotės žirklės. Tai beveik tokie patys slankiųjų ašmenų sekatoriai, tik tvirtesni, turintys gerokai ilgesnes rankenas. Šiomis žirklėmis patogu iškarpyti tankių lajų šakas. Ilgakotės žirklės už sekatorius pranašesnės kerpant sunkiai prieinamas ir pasiekiamas įvairaus storio šakas. Jomis kirpti itin lengva.
Gyvatvorių žirklės. Vienmečiams ūgliams ir plonoms šakelėms karpyti, kai formuojamas lajų kontūras ar gyvatvorė, naudojamos specialiosios gyvatvorių žirklės. Jų ašmenis suveržti galima reguliuojamuoju varžtu, todėl kai žirklės pradeda blogai kirpti, reikia ne tik galąsti abejus ašmenis, bet ir suveržti varžtą.
Lenkenos. Jaunų spygliuočių medžių apatinėms sausoms ir nusilpusioms žalioms šakelėms nuo kamieno pašalinti seniau miškininkų buvo naudojamos lenkenos. Jas verta prisiminti ir gyvenamosios aplinkos želdynų priežiūros specialistams.
Pjūkleliai. Genėti tinkamiausi smulkiadančiai ir siaurajuosčiai pjūkleliai.
Šaltinis: Aplinkos ministerijos ir draugijos „Žaliuojanti Vilnija” parengta studija „Medžių ir krūmų genėjimo pagrindai”.
