Nauji žemės mokesčio tarifai - peilis po kaklu ūkininkams

Gresiantys progresiniai mokesčiai verčia žemdirbius rūsčiai suraukti kaktą. Juos erzina kalbos apie tai, kad gaudami ES paramos žemės ūkio plėtrai, ūkininkai sumoka per mažai mokesčių.

Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė

Mar 17, 2013, 9:10 AM, atnaujinta Mar 9, 2018, 8:48 PM

Lygiuotis į kitų ES šalių žemdirbiai nė neketina. Kur ten. Juk Lietuvoje ūkiai dar tik kuriasi, dar tik stiprėja, o Vakaruose jie iš kartos į kartą žemė perduodama kaip privati nuosavybė.

Nei privalomojo sveikatos draudimo mokestis, nei socialinio draudimo įmokos kaimo žmonių neaplenkia. Nors pastarąjį mokestį jie moka 2,6 proc. mažesnį, tačiau susirgę negauna nedarbingumo pažymos, o kartu – ir išmokų. Ir gauna, ir išdalina

„Tos kalbos apie per mažus žemdirbių mokesčius – mitas“, - kerta Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis. Ir pažeria skaičių.

Žemės ūkio bendrovės 2011-aisiais vidutiniškai sumokėjo mokesčių (išskyrus pridėtinės vertės mokestį) tiek, kad 1 hektarui žemės jų teko 331 litas.

Pernai ši mokesčių suma pasistiebė jau iki 368 litų.

„Pagrindinė mokesčių našta bendrovėse susijusi su darbo užmokesčiu jose dirbantiems žmonėms. Pavyzdžiui 1 hektarui žemės vien tik sveikatos ir socialinio draudimo įmokų teko 218, gyventojų pajamų mokesčio – 100 litų. Iš jų 27 litus teko sumokėti pajamų mokestį už nuomojamos žemės savininką“, - skaičiuoja J.Kraujelis.

Jo teigimu, užpernai, suskaičiavus žemės ūkio bendrovių sumokėtus mokesčius paaiškėjo, kad jie sudarė 53 proc. tiesioginių ir nacionalinių išmokų. O pernai mokesčiams buvo atriekti 84 proc. minėtų išmokų.

Žemės mokestis - nepagrįstas

Šiemet sausį įsigaliojęs Žemės mokesčio įstatymas žemdirbiams – lyg ašaka gerklėj. Nes anksčiau žemės mokestis buvo skaičiuojamas atsižvelgiant į jos našumą, nuo šių metų – į jos rinkos vertę.

Nors žemdirbių organizacijos nėra vieningos, žemės mokesčio klausimu jos sutarė.

„Žemė, kuri naudojama žemės ūkio produktams gaminti, negali būti apmokestinama pagal rinkos vertę.

Akivaizdu, kad mokestis už tą dirbamą žemę, kuri yra arčiau miestų, ar, tarkime, išvaizdžiose, bet smėlėtose Merkio apylinkėse, smarkiai didėja.

Pakanka kam nors nusipirkti žemę, ir tai sukelia jos rinkos kainą visoje kadastrinėje vietovėje. Bet, pakilus rinkos vertei, žemės derlingumas dėl to nė kiek nepadidėja“, - sako J.Kraujelis.

Mokesčius už žemę žemdirbiai ir taip sumoka, realizuodami jų pagamintą produkciją. Todėl, nustatant mokestį, į rinkos vertę dera atsižvelgti tuomet, kai žemės savininkai nesiverčia ūkine veikla arba spekuliuoja žeme.

x x x

Žemės mokesčio įstatymas numato, kad nuo 2013 metų mokestis bus skaičiuojamas pagal žemės rinkos vertę. Iki šiol jis buvo apskaičiuojamas pagal žemės našumą.

Savivaldybės gali pasirinkti mokesčio tarifą nuo 0,01 iki 4 proc. žemės vertės. Dauguma jų jau patvirtino šio mokesčio tarifus.

Didžiausią tarifą siūloma taikyti apleistai, nenaudojamai žemei. 0,2-1,7 proc. tarifas numatytas gyvenamosios ar sodų žemės sklypams.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.