Kipras siūlo mažesnius indėlius apsaugoti, o stambius apmokestinti didesniu tarifu

Sumažinti naštą smulkiesiems indėlininkams paragino euro zonos finansų ministrai. 

Kipro parlamentas nepritaria vienkartinio mokesčio įstatymo projektui.<br>AP
Kipro parlamentas nepritaria vienkartinio mokesčio įstatymo projektui.<br>AP
Daugiau nuotraukų (1)

ELTA ir lrytas.lt inf.

Mar 19, 2013, 10:15 AM, atnaujinta Mar 9, 2018, 5:58 PM

Euro grupė ypatingos telekonferencijos metu sutarė, kad smulkūs indėliai turi būti apsaugoti, todėl norint surinkti 5,8 mlrd. eurų didės stambesnių indėlių mokesčio dalis. To pareikalavo dauguma euro zonos finansų ministrų.

Prieš tai buvo skelbiama, kad indėliai iki 20 tūkst. eurų nebus apmokestinti.

Kipro prezidentas Nikos Anastasiades pirmadienį skambino Europos Komisijos pirmininko pavaduotojui Olli Rehnui ir teigė, kad Kipro parlamentas nepritaria vienkartinio mokesčio įstatymo projektui.

Sumažinti naštą smulkiesiems indėlininkams paragino euro zonos finansų ministrai. 

Planai apmokestinti 6,75 proc. visus indėlius iki 100 tūkst. eurų supykdė Kipro gyventojus. Apie tai praneša BBC. 

Kipro bankai išlieka uždaryti iki ketvirtadienio, o tarptautinės pagalbos paketas dar kartą peržiūrimas. Antradienį balsuos vyriausybė. 

10 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo išmoka bus suteikta, jei visi bankų klientai sumokės vienkartinį mokestį.

Euro zonos finansų ministrai - vadinamoji euro grupė - pirmadienio vakarą aptarė susidariusią padėtį. 

Grupės pirmininkas Jeroenas Dijsselbloemas pareiškė, kad su smulkiaisiais indėlininkais turėtų būti elgiamasi kitaip nei su stambiaisiais, - jie turėtų mokėti mažesnius mokesčius.

Euro grupės pirmininkas tikisi greito sprendimo iš Kipro vyriausybės, kad galima būtų nedelsiant įgyvendinti sutartas priemones. 

Vyriausybės bandymai labiau apmokestinti didesnes sumas turinčius vartotojus supykdė Rusiją, kuri sudaro pagrindinę dalį užsienio indėlių turėtojų.

Jos piliečių laikomos lėšos Kipro bankuose vertinamos milijardais, o sumos, viršijančios 100 tūkst. eurų, apmokestinamos 9,9 proc. mokesčiu. 

Rusijos bankai Kipro bankuose laiko apie 12 mlrd. JAV dolerių, o jų investicijos į Kipro įmones siekia 40 mlrd. JAV dolerių.

Tačiau jie neigia, kad dėl galimo mokesčio indėliams kiltų problemų, ir atsisako nurodyti verslo su Kipru apimtis. Apie tai praneša „Reuters“. 

Rusijos centrinio banko duomenimis, šalies bankų tarpbankiniai kreditai, depozitai ir sąskaitos Kipro bankuose 2012 m. gruodžio 1 d. siekė 396,6 mlrd. rublių (apie 12,88 mlrd. JAV dolerių). 

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ teigia, kad didžiausia finansų dalis tenka antrinėms Rusijos bankų įmonėms. Iš jų stambiausia yra VTB antrinė įmonė „Russian Commercial Bank“, kurios aktyvai siekia 13,8 mlrd. JAV dolerių, o kapitalas 2011 m. pabaigoje siekė 374 mln. JAV dolerių. Iš viso, anot „Moody's“, 2012 m. rugsėjo pabaigoje Kipre buvo laikomi 19 mlrd. JAV dolerių indėlių. 

VTB akcijos pirmadienį nukrito 5,38 proc., o „Sberbank“ - 3,79 proc. 

Ukrainos įmonių atstovai teigia, kad Kipro ketinimai įvesti vienkartinį mokestį bankų indėliams nepaveiks stambaus šalies verslo. Tačiau analitikai mano, kad užsienio investicijos sumažės, nes daugiausia investicijų gaunama iš Kipro. Apie tai praneša „Reuters“. 

Valstybinės statistikos tarnybos duomenimis, nuo 1991 m. iš Kipro gauta 17,275 mlrd. JAV dolerių iš visų 54,462 mlrd. JAV dolerių tiesioginių užsienio investicijų. 2012 m. Kipre užregistruoti verslininkai investavo 3,920 mlrd. JAV dolerių iš visų 4,129 mlrd. investicijų. 2011 m. Kipro investicijos siekė 2,601 mlrd. iš 4,556 mlrd. JAV dolerių visų tiesioginių užsienio investicijų. 

Ukrainos verslininkai į Kipro ekonomiką 2012 m. investavo 5,811 mlrd., o 2011 m. - 6,342 mlrd. JAV dolerių. 

„CASE Ukraina“ vykdomasis direktorius Dmitrijus Bojarčiukas teigia, kad vargu ar Kipro bankuose laikančių žmonių pinigai grįš į Ukrainą.

Pinigai tiesiog pateks į kitus pasaulio bankus, nes konkurencija dėl kapitalo pasaulyje labai rimta ir palankių investicijoms šalių yra daug. Labiausiai nukentės Kipro reputacija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.