Kipras apsisprendė slysti į Rusijos glėbį

Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių kreditorių pasiūlytas salos gelbėjimo planas kipriečiams neįtiko. Jie nusprendė flirtuoti su Kremliumi.

Kipro finansų ministras M. Sarris vakar dėl paskolų derėjosi su rusais.<br>AP
Kipro finansų ministras M. Sarris vakar dėl paskolų derėjosi su rusais.<br>AP
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Mar 21, 2013, 7:40 AM, atnaujinta Mar 9, 2018, 2:49 PM

Kipro parlamentas atmetė finansinio gelbėjimo programos, turinčios išgelbėti šalį nuo bankroto, sąlygas.

Dar praėjusią savaitę euro zonos partneriai sutiko Kiprui suteikti 10 milijardų eurų (34,5 mlrd. litų) paramą mainais už indėlių vietos bankuose apmokestinimą.

Skolintojai siekė, kad Kipre laikomiems indėliams būtų taikomas bent 6,75 proc. mokestis. Taip valstybė galėtų surinkti 5,8 mlrd. eurų, o kreditoriai skirtų dar 10 mlrd.

Nepaisė net prezidento

Šios salos parlamento Finansų komitetas sušvelnino reikalavimus ir siūlė netaikyti mokesčio mažesniems nei 20 tūkst. eurų (69 tūkst. litų) indėliams, tačiau 20–100 tūkst. eurų (69–345 tūkst. litų) indėlius apmokestinti 6,75 proc., o didesnius – 9,9 proc. tarifu.

Tačiau įstatymų leidėjams tai pasirodė pernelyg įžūlu: jie atsisakė pavirtinti Kiprui keliamus reikalavimus.

Nepaisyta net šalies prezidento Nikos Anastasiadžio įspėjimo, kad atsisakiusi Tarptautinio valiutos fondo ir ES siūlomos paramos valstybė gali bankrutuoti ir pasitraukti iš euro zonos.

Užtat tokiu parlamento sprendimu buvo itin patenkinti kipriečiai, protestavę prieš naujus mokesčius. Tik galimiems kreditoriams toks Nikosijos elgesys tapo tikru antausiu.

Bankai lieka uždaryti

Kipras jau nuo seno vadinamas mokesčių vengėjų ir neaiškios kilmės kapitalo, kuris dažniausiai atplaukia iš Rusijos, rojumi.

Dėl to šios šalies valdžia ne kartą sulaukė įspėjimų ir grūmojimų iš kitų euro zonos valstybių, ypač Vokietijos.

Pastarosios šalies finansų ministras Wolfgangas Schäuble neslėpė nusivylimo, kad Kipro parlamentarai nesutiko su šaliai keliamomis sąlygomis.

„Padėtis rimta, tačiau mes negalime imtis veiksmų, kurie neturi jokios prasmės: gelbėti žlugusio verslo modelio.

Kipro bankininkystės sektorius absoliučiai per didelis, dėl to Kipras tapo nemokus.

Niekas, išskyrus Kiprą, negali būti dėl to kaltinamas”, – įspėjo W.Schäuble.

Pasak vokiečio, gali būti, kad šios salos bankai visai neatvers durų. Kol kas Kipre, kurio finansų sektoriui išgelbėti ir buvo reikalinga didžioji dalis siūlytos paskolos, bankų veikla sustabdyta.

Žmonės, jau ištuštinę bankomatus, neturi galimybių nei pasiimti grynųjų banke, nei kam nors pervesti pinigų. Su tuo susidūrė net ir kai kurių užsienio ambasadų darbuotojai.

Kaip pranešama, bankai nebus atidaryti iki antradienio.

Viltis laidoti anksti

Kipras dar nelaidoja vilčių gauti pinigų. Mat euro zonos grupės vadovai ir Europos centrinis bankas kol kas visus ramina, kad derybos dėl paramos paketo bus tęsiamos toliau.

Tačiau net nepavykus susitarti su tais, kurie siūlo paramą, Nikosija turi galimybių išsisukti.

Viltis – Rusija, nors Vokietijos kanclerė Angela Merkel įspėjo kipriečius, kad jokių trečiųjų šalių į gelbėjimo operaciją įtraukti negalima.

Tačiau ne veltui iškart po balsavimo prezidentas N.Anastasiades telefonu bendravo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, o vakar Kipro finansų ministras Michaelis Sarris Maskvoje kaulijo pinigų.

Tiesa, kol kas nesėkmingai. Anksčiau 2,5 mlrd. eurų paskolą Kiprui suteikusi Rusija kol kas nepatvirtino, ar sutiks atidėti jos grąžinimo terminą.

Nebuvo suderėta ir dėl naujo kredito, kuris, anot M.Sarrio, gali siekti apie 5 mlrd. eurų. Bet ministras vakar pasiliko Maskvoje.

Ar išgelbės „Gazprom”?

Vis dėlto pinigų rusai gali surasti. Mat koncerną „Gazprom” itin domina neseniai šios salos teritoriniuose vandenyse surasti didžiuliai dujų ištekliai.

Mainais už licenciją jas išgauti rusai gali negailėti milžiniškų paskolų.

Tiktai ar po tokių sandorių kipriečiai galės save laikyti ES ir euro zonos nariais? Vargu. Greičiau jau Rusijos vasalais. („Spiegel.de”, „Newsru.com”, BNS, LR)

Bažnyčia aukosis dėl šalies

Kipre didelę įtaką turinčios Stačiatikių bažnyčios vadovas arkivyskupas Chrizostomas II pasisiūlė prisidėti prie pastangų išbristi iš finansų krizės ir perduoti Bažnyčios turtą tvarkyti vyriausybei.

„Visas Bažnyčios turtas perduodamas šalies nuožiūrai, siekiant išvengti ekonomikos griūties”, – sakė arkivyskupas po susitikimo su prezidentu N.Anastasiades.

Bažnyčia pasisiūlė užstatyti jai priklausantį didžiulį nekilnojamąjį turtą, kad galėtų išpirkti vyriausybės išleistas obligacijas. Jis atsisakė nurodyti, kokia pinigų suma galėtų būti surinkta per šią procedūrą.

Bažnyčia yra didžiausia nekilnojamojo turto valdytoja šioje saloje, taip pat turi akcijų įvairiose verslo įmonėse, tarp jų banke „Hellenic Bank”.

Turtingų rusų užuovėja

Kodėl Rusija turėtų gelbėti Kiprą? Todėl, kad ši šalis yra didžiausia užsienio investuotoja pačioje Rusijoje.

Tiesa, investuojami ne kipriečių, o rusų oligarchų pinigai: anksčiau išplukdytas į lengvatinių mokesčių zoną kapitalas po truputį grąžinamas į tėvynę, kurioje turtuoliai valdo didžiausias korporacijas ir pramonės įmones.

Skaičiuojama, kad iš 68 mlrd. eurų indėlių Kipro bankuose apie 50 mlrd. priklauso užsienio šalių piliečiams, rusams – maždaug 28–30 mlrd. eurų.

Kone visi turtingiausių Rusijos žmonių sąrašuose esantys asmenys yra investavę Kipre.

Romanas Abramovičius, kurio turtas vertinamas 12,1 milijardo dolerių, kartu su partneriu per Kipro bendrovę „Lanebrook” kontroliuoja savo turto valdymo kompaniją „Evraz”.

Buvęs kandidatas į Rusijos prezidento postą Michailas Prochorovas (turto vertė – 13,2 milijardo dolerių) dar 2008 metais Kipre įregistravo „Intergeo Management”, kuriai priklauso kalnakasybos įmonės Rusijoje.

Aistringas medžiotojas, Rusijos olimpinio komiteto viceprezidentas Vladimiras Lisinas (15,9 milijardo dolerių) daugiau nei du trečdalius savo svarbiausios įmonės – Novolipecko plieno gamyklos akcijų kontroliuoja per Kipre įregistruotą „Fletcher Holding”.

Akivaizdžiausias įrodymas, kad Kipras tapo įtartinų rusų prieglauda, yra Dmitrijaus Rybolovlevo atvejis: trąšų pramonės magnatas prieš porą metų įsigijo 10 proc. „Bank of Cyprus” akcijų.

Taip šis 46 metų rusas tapo didžiausiu privačiu investuotoju į Kipro finansų sistemą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.