Ketvirtus metus gyvuojančiame Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centre šiukšlės kaupiasi lėčiau, nei manyta.
Jo vadovas Artūras Grucė nerimauja, kad dėl kiekvienais metais vis mažiau surenkamo vadinamojo vartų mokesčio bendrovei kuo toliau, tuo sunkiau bus išsiversti.
Planai ir realybė skiriasi
Centro steigėjos – Panevėžio miesto ir rajono, Rokiškio, Biržų, Pasvalio ir Kupiškio rajonų savivaldybės – kol kas mokesčio, kuris siekia 58 litus už toną, neskuba didinti.
Beveik prieš ketverius metus steigiant šiuolaikišką atliekų rūšiavimo centrą buvo apskaičiuota, kad kasmet į jį bus suvežama apie 90 tūkstančių tonų šiukšlių.
Tiek atliekų turėjo susidaryti Panevėžio regione, kuriame tuomet gyveno apie 300 tūkstančių žmonių.
Tačiau per ketverius atliekų centro gyvavimo metus paaiškėjo, kad realybė gerokai skiriasi nuo apskaičiavimų: buitines atliekas surenkančios šiukšliavežės į Dvarininkų kaime esantį sąvartyną suveža gerokai mažiau atliekų.
Šiukšlintojai emigruoja
Pernai vietoj 90 tūkst. buvo surinkta tik 76 tūkstančiai tonų šiukšlių.
Ankstesniais metais šis skaičius siekė vos per aštuonias dešimtis.
„Statistikos departamento duomenimis, Panevėžio regione yra apie 250 tūkstančių gyventojų. Jų sumažėjo 50 tūkstančių.
Mažiau žmonių – mažiau ir atliekų. Todėl mūsų centras per metus netenka apie 250 tūkstančių litų planuotų pajamų”, – sakė A. Grucė.
Gerai tai, kad gimtinėje likę gyventojai kuo toliau, tuo labiau įpranta rūšiuoti buitines atliekas.
Mažėjant atliekų kiekiui ir didėjant jų tvarkymo sąnaudoms, Panevėžio atliekų tvarkymo centrui tenka galvoti, kaip išsiversti ir sukaupti reikiamą sumą pinigų centro plėtrai.
Vietoj anksčiau buvusių penkių didžiųjų ir pavojingų atliekų surinkimo aikštelių dabar jau yra aštuonios. Jose atliekos iš gyventojų priimamos nemokamai.
„Regiono plėtros taryboje siūliau persvarstyti vartų mokestį, tačiau kol kas jis taip ir liko nepakitęs”, – sakė A. Grucė.
Savivaldybės neskuba gyventojų dar labiau apkrauti mokesčiais. Todėl atliekų rūšiavimo centras bando prisidurti siūlydamas gyventojams pirkti iš žaliųjų atliekų paruoštą kompostą.
Mažiau gauna ir kaimynai
Anksčiau prieš regioninio sąvartyno statybą protestavę šalia esančio Liūdynės kaimo žmonės dabar patys gauna naudos.
Pagal pasirašytą susitarimą dviem Liūdynės bendruomenėms pirmuosius metus buvo pervesta 100 tūkst. litų.
Po to dar 4 metus nuo kiekvienos į Dvarininkų sąvartyną atvežtos atliekų tonos liūdyniečiams tenka po litą. Todėl per trejus metus šioms bendruomenėms jau prikapsėjo 240 tūkstančių litų.
Prognozuojama, kad šių metų pabaigoje Liūdynės žmones pasieks pati mažiausia suma, nes Panevėžio regiono gyventojai dar emigruoja.
