Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.237 – 6.242 straipsnių nuostatos įtvirtina nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutą, kuriuo remdamasis asmuo anksčiau minėtoje situacijoje galėtų susigrąžinti per klaidą į kito asmens sąskaitą pervestus pinigus (ir netgi, esant atitinkamoms sąlygoms, pareikalauti už tuos pinigus 5 proc. dydžio metinių palūkanų!).
Šis institutas galėtų pagelbėti ir daugeliu kitų atvejų, pavyzdžiui, per klaidą du kartus sumokėjus už tą pačią prekę, sumokėjus nesamą skolą, dėl sąskaitybos klaidos antrą kartą sumokėjus darbuotojui atostoginius už tas pačias atostogas, taip pat tokiais atvejais, kai kitas asmuo per klaidą gauna jums adresuotą (skirtą) prekę ir kt. Būtina paminėti ir tai, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas yra taikomas ne tik tuomet, kai asmuo neteisėtai įgijo turto ar nepagrįstai jo sutaupė, bet net ir tais atvejais, kai asmeniui be teisinio pagrindo buvo suteiktos paslaugos.
Tačiau, siekiant tinkamai apginti savo teises padedant nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutui, būtina paisyti šio instituto taikymo sąlygų ir taisyklių, taip pat išsiaiškinti, ar konkrečiu atveju nebūtų taikomos išimtys, kai be pagrindo įgyto turto negalima išsireikalauti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutui taikyti yra būtinos tokios sąlygos:
1. Nėra įstatymo ar sandorio, iš kurio atsiranda prievolė (jeigu prievolė (pavyzdžiui, pareiga grąžinti ar sumokėti pinigus) atsiranda iš sutarties, arba iš neteisėtų veiksmų (pavyzdžiui, apgadinus svetimą automobilį), tuomet nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutu remtis negalima).
2. Kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti (t. y. atlikti nepažeidžiant įstatymų, kitų teisės aktų).
3. Turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (pavyzdžiui, remiantis civilinės atsakomybės institutu, taikant restituciją, vindikaciją ir kt.).
4. Kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika.
Tačiau, kaip minėta, įstatyme yra įtvirtintos kelios išimtys, kuomet turtas, nors ir įgytas be teisinio pagrindo, negali būti išreikalautas. Vadovaujantis LR CK 6.241 straipsniu, negali būti išreikalautas kaip be pagrindo įgytas:
1. turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris, nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir tai atitiko geros moralės nuostatas (pavyzdžiui, kai tėvai teikė išlaikymą savo pilnamečiams vaikams, kurių pagal įstatymą jie nebeprivalėjo išlaikyti);
2. turtas, perduotas prievolei įvykdyti pasibaigus ieškinio senaties terminui (pavyzdžiui, LR CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau asmuo, atlyginęs kitam asmeniui savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą po ieškinio senaties termino suėjimo, neturi teisės, remdamasis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutu, reikalauti grąžinti sumokėtą, kaip žalos atlyginimą, sumą);
3. turtas, perduotas prievolei vykdyti iki vykdymo termino pabaigos, jeigu šios prievolės pagrindas nenumato ko kita (pavyzdžiui, kai pagal sutartį skolininkas įsipareigojo grąžinti skolą per dvylika mėnesių nuo sutarties sudarymo, tačiau grąžino skolą po dviejų mėnesių po sutarties sudarymo, t. y. žymiai anksčiau, nei buvo nustatytas terminas sutartyje; tokiu atveju skolininkas negali, remdamasis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutu, reikalauti, kad kreditorius grąžintų nesuėjus terminui skolininko grąžintą skolą);
4. sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaida (teisės doktrinoje nurodoma, jog aplinkybę, kad padaryta skaičiavimo klaida arba gavėjas buvo nesąžiningas (pavyzdžiui, pateikė suklastotus dokumentus), privalo įrodyti ieškovas; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sąvoka „sąskaityba“ reiškia ne tik aritmetinį darbo užmokesčio skaičiavimą, bet ir kitus veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio apskaita ir išmokėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1355/2002).
Dar vienas atvejis, kai turto negalima išreikalauti, yra įtvirtintas LR CK 6.240 straipsnio 5 dalyje, numatančioje, kad: „Kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu ir to, kas buvo atlikta, negalima įvertinti pinigais, arba to, kas buvo gauta, negalima grąžinti dėl prigimties, ieškinys dėl grąžinimo ar kompensacijos negali būti tenkinamas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.“
Teisės doktrinoje šis atvejis iliustruojamas pavyzdžiu, jog tai, kas yra perduota pagal amoralų sandorį, gali būti atsisakyta grąžinti (MIKELĖNAS, Valentinas in Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos „Prievolių teisė“ komentaras. Pirmas tomas, Vilnius: Justitia, 2003. P. 323).
