Instituto atliktoje anoniminėje apklausoje Lietuvos gyventojų buvo klausiama, ar jie arba jų šeimos nariai 2012 m. naudojosi bent vienu iš nelegalių pajamų gavimo būdų – dirbo neoficialiai arba dirbo oficialiai, bet dalį pajamų gavo „vokelyje“.
5 proc. lietuvių pažymėjo, kad dirbo samdomą darbą neoficialiai, 8 proc. - kad gavo dalį pajamų „vokelyje“. 9 proc. lietuvių teigė, kad naudojosi abiem nelegalių pajamų šaltiniais. Apklausoje dalyvavo 1 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Europos Sąjungoje (ES) panaši apklausa buvo atlikta 2007 m. Gyventojų buvo klausiama, ar jų darbdavys per pastaruosius 12 mėnesių mokėjo jiems visą ar dalį atlyginimo vokelyje.
Tuomet, Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje teigiamai atsakė 11 proc. respondentų, o ES vidurkis buvo 5 proc.
Taigi, palyginti su 2007-aisiais šešėlinė darbo rinka Lietuvoje išaugo du kartus.
MMA padidinimo įtaka kol kas neaiški
Vienu iš šešėlinei ekonomikai įtaką darančių veiksnių LLRI tyrimų vadovas Vytautas Žukauskas įvardino nuo sausio 1 d. iki 1000 Lt padidintą minimalų mėnesinį atlyginimą.
„Dalis įmonių tiesiog nebegali išmokėti visiems padidėjusio atlyginimo, dėl to gali augti šešėlis“, – sakė V. Žukauskas.
Paklausti, ar galima būtų konkrečiau įvardinti su problemomis dėl MMA susidūrusių įmonių dalį, LLRI atstovai atsakė, jog kol kas tikslių duomenų nėra, o praeityje MMA buvo didinamas spartaus ekonomikos pakilimo laikais.
„Turime tam tikrų netiesioginių signalų, kad tai vyksta ir kad tai turėtų atsispindėti statistikoje perėjime iš pilnos darbo dienos į nepilną darbo dieną. Bet dar nėra patikimos statistikos, nėra pakankamai duomenų“, – pirmadienį spaudos konferencijoje teigė LLRI prezidentas Ž. Šilėnas.
Tuo metu Vyriausybė tikisi, kad MMA padidinimas ilgainiui atvirkščiai – prisidės prie kovos su nelegalaus darbo užmokesčiu. Jis taip pat gali padidinti vartojimą, kuris savo ruožtų prisidėtų prie ekonomikos augimo.
Darbo kodeksas augina šešėlį
Anot LLRI, darbo santykių reguliavimas Lietuvoje turi neigiamos įtakos skaidriai ekonomikai.
„Norint atleisti vidutinį darbo užmokestį (2232 Lt „ant popieriaus“ – red.) gaunantį darbuotoją kainuoja 9 tūkst. Lt“, – sakė V. Žukauskas.
Jo manymu, Lietuvos darbo kodeksas dažniau ne apgina, o pasitarnauja priešingai darbuotojo interesams – versdamas juos dirbti nelegaliai.
Dar viena LLRI leidinyje „Lietuvos šešėlinė ekonomika“ įvardijama nelegalaus darbo priežastis yra darbo jėgos apmokestinimas, kuris palyginus su ES vidurkiu yra didesnis, ir dėl mažesnio produktyvumo darbdavius slegia didesne mokesčių našta.
Socialinė parama, anot LLRI, taip pat gali turėti neigiamų pasekmių, nes gali panaikinti motyvaciją dirbti, sudaryti sąlygas neprarandant paramos prie savo pajamų prisidurti nelegaliai.
Sprendimai politikų rankose
Ž. Šilėno manymu, Lietuvos valdžia turi visas priemones šešėlinės ekonomikos mažinimui. Tai galėtų būti būti nulinis pelno mokestis investicijoms, kuris leistų kurti geriau apmokamas darbo vietas.
Prie šešėlinės ekonomikos mažinimo prisidėtų ir LLRI ideologiją labiau atitinkanti mokestinė sistema.
„Šiuo metu mokestinė sistema primena lenktynes žemyn, paskatos slėpti didesnį atlyginimą didėja, o progresiniai mokesčiai tai dar labiau paskatintų“, – sakė LLRI prezidentas.
Jo teigimu, reiktų sprendimų ir socialinės paramos srityje, nes kol paskatos nedirbti bus didesnės, nei dirbti, žmonės ir nedirbs, juolab legaliai.
