Norite mažinti mums atlyginimus? Trukdysime posėdžiauti. Tokios taktikos ėmėsi Europos Sąjungos Tarybos darbuotojai. Streikavę prieš savaitę į darbą jie nusprendė neiti ir šį ketvirtadienį bei penktadienį. Datos pasirenkamos neatsitiktinai - kaip tik tada, kai mėginama patvirtinti rekordiškai mažą 7 metų ES biudžetą, kuriame vienu taupymo būdų pasirinktas ES viešojo sektoriaus išlaidų mažinimas.
Europos Komisijos pateiktame pasiūlyme numatoma iki 2017 m. 5 proc. sumažinti ES institucijų darbuotojų skaičių, nuo 37,5 valandų iki 40 valandų per savaitę padidinti darbo laiką, o pensinį amžių ilginti nuo 63 iki 67 metų.
„Jau 2011 m. dėl ekonominės krizės EK ėmėsi reformų. Sutikome, pavyzdžiui, su pailgėjusia darbo diena už tai neprašydami didesnio atlyginimo.
Tačiau yra dalykų, su kuriais nesutinkame, - portalui lrytas.lt teigė vienos iš institucijose veikiančių profsąjungų „Renouveau et democratie“ prezidentas Cristiano Sebastiani. - Pavyzdžiui, siūloma, kad visą pensiją tarnautojas gautų institucijose išdirbęs 42 metus.
Tačiau vidutinis įdarbinamų ES institucijose amžius - 35 metai. Akivaizdu, kad žmonės nedirbs iki 77 metų ir negaus visos jiems priklausančios pensijos“.
Profsąjungų skaičiavimu, jei siūlomos reformos būtų priimtos, per ateinančius 15 metų tarnautojų perkamoji galia sumažės 60 proc.
Be to, siūloma, kad naujai įdarbintų žmonių atlyginimas būtų 19 proc. mažesnis nei dabar dirbančių. Karjeros pabaigoje tas skirtumas jau siektų 50 proc.
C. Sebastiani pabrėžia, kad jau dabar ES tarnyba praranda patrauklumą ir konkurencingumą lyginant ne tik su privačiu, bet net ir kai kurių šalių viešuoju sektoriumi.
„Vis sunkiau rasti darbuotojų iš Skandinavijos šalių, Nyderlandų, Vokietijos. Be to, konstatuojame, kad norinčių čia dirbti lygis jau ne pats geriausias, nors ES tarnybai būtini aukščiausio lygio specialistai. Darbo krūvis ir atsakomybė čia kur kas didesni nei šalių narių valstybės tarnybose.
Pavyzdžiui, net asistentas gali būti atsakingas už kelių milijonų eurų vertės sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą. Šalių narių valstybės tarnybose tai būtų direktoriaus atsakomybė“, - teigė profsąjungų atstovas.
Šeimai reikia 8000 litų
Šiuo metu žemiausio rango ES institucijų darbuotojai uždirba nuo 2600 iki 4400 eurų į rankas. Aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų atlygis nuo 4400 iki 18,400 eurų.
Be to, tarnautojai gauna įvairias išmokas, pavyzdžiui, kompensacijas už darbą ne savo šalyse, išmokos už vaikus. ES tarnautojų vaikams iki 26 metų apmokamos išlaidos už mokslą.
„Tačiau šie skaičiai reliatyvūs, nes atvykę čia dirbti užsieniečiai pradeda nuo nulio. Įsikūrimo, vėliau, pragyvenimo išlaidos yra didelės. Vien vaiko darželis gali atsieiti 700 eurų. Nedidelio būsto nuoma kainuoja apie 1000 eurų“, - teigė tai pačiai profsąjungai priklausantis EK dirbantis lietuvis Mindaugas Skaraitis.
Jo skaičiavimais, jaunai šeimai pragyventi Briuselyje reikia mažiausiai 2500 eurų.
Susimetė prarastiems atlyginimams
Organizuojami streikai ir protestai sutampa su kaip tik šiuo metu prasidedančiomis derybomis dėl 2014 – 2020 metų ES biudžeto. ES lyderiai vasarį nusprendė, kad ateinančius septynerius metus bendrija pirmą kartą turės mažesnį nei iki tol biudžetą.
Profsąjungų teigimu, jei šiam biudžetui bus pritarta, per ateinančius 7 metus ES tarnybai skiriamas vokas turėtų suplonėti 7 mlrd. eurų.
Su mažinamam biudžetui ir siūlomomis taupymo priemonėmis nesutinka Europos Parlamentas, kurio pritarimas biudžetui – privalomas.
Tačiau streikuoti pasiryžo tik ES Tarybos darbuotojai, taip trukdydami organizuoti ir biudžeto svarstymams skirtus posėdžius. Praėjusią savaitę Taryba visiškai nedirbo. Šiomis dienomis į darbą ateina tik nedidelė dalis darbuotojų.
„Džiaugiuosi, kad Tarybos darbuotojai streikuoja, mes palaikydami juos sukūrėme solidarumo fondą. Tad jei dėl streiko jie negaus atlygio, iš savo asmeninių lėšų jiems tai apmokėsime“, - teigė M. Skaraitis.
Kitų institucijų darbuotojai protestus prie ES institucijų rengia pietų metu, tačiau darbo nenutraukia.
Uždirba daugiau nei kanclerė?
Mažinti atlyginimus ir darbuotojų skaičių prie kurį laiką aktyviausiai ragino Didžioji Britanija. Į panašius protestus nevienareikšmiškai žiūri ir kitos šalys.
Pavyzdžiui, Vokietijos spauda atskleidė, kad iš 55 tūkst. ES funkcionierių 4365 uždirba daugiau nei Vokietios kanclerė. Tai yra per 21 tūkst. eurų per mėnesį.
Tačiau šią informaciją EK paneigė, pareikšdama, kad didžiausias atlyginimas šioje institucijoje – 18 tūkst. eurų.
ES institucijų profsąjungų atstovai teigia, kad jei nepavyks susitarti, streikai tęsis ir toliau ir gali būti dar ilgesni.
