Šie žmonės iš įvairių Lietuvos kraštų 2007-2008 metais sudarė su DNB banku obligacijų pasirašymo sutartis, pagal kurias už iš banko pasiskolintas lėšas įsigijo obligacijas, susietas su akcijomis, vertybinių popierių rinkų ir prekių indeksais. Ieškovų įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas jiems priklausantis nekilnojamasis turtas ir visos įgyjamos obligacijos. Tačiau investicijoms nepasiteisinus, ieškovai ne tik nieko neuždirbo, bet ir prarado žemės sklypus, namus ir pinigus.
Kaip pranešama Panevėžio apygardos teismo išplatintame oficialiame pranešime, priimdama palankų ieškovams sprendimą teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovai įrodė, jog bankas, suteikęs jiems investavimo rekomendaciją, pažeidė teisės aktuose įtvirtintus įpareigojimus ir pareigą veikti sąžiningai bei geriausiomis klientams sąlygomis. Dėl šių neteisėtų banko veiksmų klientai patyrė nuostolių, kuriuos bankas privalo atlyginti.
Teismas taip pat konstatavo, kad suteikęs investavimo rekomendacijas neprofesionaliems investuotojams bankas tinkamai neįvykdė jam priklausančios pareigos informuoti klientus apie siūlomų investicinių paslaugų esmę ir būdingą tokių sandorių riziką, kurią įvertinę klientai galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus.
Panevėžio apygardos teismo kolegija atmetė banko argumentą, kad ieškovai patys yra atsakingi dėl neigiamų pasekmių kilimo ir kad jie kreipėsi į teismą tik investavimo rizikai nepasiteisinus, ir pažymėjo, kad pareiga išaiškinti sudaromų sandorių esmę yra nustatyta atsakovui, t. y. bankui, kuris verslo tikslais siūlė įsigyti savo produktą neprofesionaliems investuotojams.
Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovai turėjo pakankamos investavimo patirties, kad suvoktų investavimo riziką, ir pripažino pagrįstu ieškovų argumentą, jog jie nebūtų sudarę minėtų sandorių, jei bankas ieškovams būtų tinkamai išaiškinęs visą su tuo susijusią riziką.
„Tai tas pats, kaip neturintį vairuotojo pažymėjimo žmogų sodinti prie „Formulės“ bolido vairo ir paleisti į judrią gatvę tikintis, kad jis saugiai važiuos“, – vaizdžiai palygino išklausyti teismo sprendimo atvykęs vilnietis inžinierius Vladas Sakalauskas.
Jis džiaugėsi teismo sprendimu ir tikėjosi, kad jei tokį pat sprendimą priims ir aukštesnės instancijos teismai, pavyks išsaugoti vienintelį šeimos būstą.
„Užstačius 700 tūkst. litų vertės butą bankas man tuomet suteikė 2 milijonų paskolą obligacijoms pirkti“, – savo tuometiniu patiklumu stebisi V. Sakalauskas.
Pasak V. Sakalausko, Lietuvoje DNB banko obligacijomis susigundė ir vėliau jam tapo skolingi apie 640 žmonių, panašiai nukentėjo apie 2 tūkst. Norvegijos piliečių – toje šalyje minėtas bankas platino panašų investicinį produktą.
Prieš mėnesį Norvegijos Aukščiausiasis teismas, 11-kos teisėjų kolegija, išnagrinėjo norvego elektriko ieškinį DNB bankui. Teismas nusprendė, kad bankas platino netinkamą produktą, todėl turi padengti ieškovo patirtus nuostolius.
Panevėžio apygardos teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
DNB bankas sprendimą skųs
"Norime pasakyti vienareikšmiškai – teikdamas investicines paslaugas bankas klientų tyčia neklaidino ir, mūsų nuomone, suteikė visą reikalingą informaciją tiek raštu, tiek žodžiu. Mes negalime sutikti, kad bankas būtų laikomas atsakingu už daugiau uždirbti siekusių asmenų sprendimus, priimtus ignoruojant banko rekomendacijas pasirinkti kitokią investiciją arba, kaip buvo sakoma teisme, netgi neskaitant pasirašomų didelės vertės sandorių", - savo poziciją dėsto DNB bankas.
Tariamas nesidomėjimas sutartimis ir jų pasekmėmis, mūsų nuomone, negali būti pateisinamas, ypač žinant, kad pavyzdžiui šiame ginče, asmuo, kurio sudarytų sandorių suma pagal apimtį didžiausia, prieš pasirašydamas jas konsultavosi su savo teisininkais.
Svarbu ir tai, kad kiekvienas iš ginčo dalyvių iki turto įkeitimo turėjo mažų mažiausiai tris savaites, o dažniausiai daugiau nei mėnesį, susipažinti su dokumentais, o kilus neaiškumams klausti banko darbuotojų ar pasitarti su nepriklausomais specialistais.
Atsižvelgiant į tai, sprendimą numatome skųsti, nes negalime sutikti su nepagrįstais kai kurių finansinę, investicinę ar gyvenimiškąją patirtį turinčių asmenų reikalavimais kompensuoti nuostolius vien tik dėl to, kad prasidėjus pasaulinei krizei jų investicija neuždirbo pageidaujamo pelno.
