Vienoje sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio rankoje – Konstitucinio teismo išvados, kitoje – ministerijai pavaldžias gydymo įstaigas veržianti kilpa.
Pagaliau paaiškėjo, kad joms už dalį pernai suteiktų paslaugų niekas nesirengia sumokėti. O šių metų biudžetas – smarkiai apkarpytas.
Prieš ketverius metus užklupus sunkmečiui medikai buvo siunčiami nemokamų atostogų. Šiemet vienintelė išeitis – mažinti algas.
Sujungė ir apkarpė
Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Žalgirio klinika, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos (VUL SK) – tai Sveikatos apsaugos ministerijai ir universitetui pavaldžios gydymo įstaigos. Iš jų smarkiausiai užsimota prieš VUL SK.
Pernai, įgyvendinant ankstesnės SAM komandos sukurtą planą, prie VUL SK buvo prijungtos kitos Vilniaus universitetui ir SAM pavaldžios gydymo įstaigos – vaikų bei infekcinės ligoninės. O šiemet į Santariškes buvo perkeltas klinikų Centro filialas bei Moterų klinika.
Šios pertvarkos naudą prijungtuose dariniuose dirbantys medikai netruko pajusti – jų algos šiek tiek pasistiebė. Tačiau neilgam.
VUL SK steigėjų ir stebėtojų taryba neseniai patvirtino ligoninės 2013 metų biudžetą, kuris įvarė siaubo administracijai ir ligoninės darbuotojams.
„Ligoninė įstumta į finansavimo duobę. Jos biudžeto deficitas viršija 20 milijonų litų”, – sakė VUL SK Gydytojų sąjungos, vienijančios per 300 medikų, pirmininkas Paulius Žeromskas.
Jo teigimu, pastaruoju metu ligoninėje tekalbama apie viena: kiek ir kaip nupjauti visiems darbuotojams algas, kurios ir taip mažėja nuo 2008-ųjų.
Pernai vidutinė gydytojų alga Santariškėse buvo maždaug 3 proc. mažesnė nei 2010-aisiais – 4093 litai (neatskaičius mokesčių), slaugytojų – 2193 litai.
Tvarka gerokai pasikeitė
Ligoninių biudžetams antkaklį neria pakitusi jų finansavimo tvarka. Pastaruoju metu buvo sumažintas paslaugų finansavimo balas. Jis yra kintantis ir priklauso nuo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto.
Per metus tas balas pakinta keletą kartų ir sukasi nuo 0,89 iki 0,92: už paslaugą, jei ji kainuoja litą, sumokama 0,89 lito.
Antra, už brangias paslaugas anksčiau buvo mokama papildomai. Dabar to nebedaroma.
„Pavyzdžiui, jeigu po sunkios operacijos kildavo komplikacijų, už brangius tyrimus – kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso – buvo sumokama papildomai.
Kuo sunkesnį pacientą gydome, tuo daugiau išleidžiame. Bet gauname visada vienodai”, – aiškino P. Žeromskas. Tad VUL SK pajamos už ligoninėje suteiktas paslaugas, palyginti su 2011-aisiais, pernai sumažėjo 15 milijonų litų.
Jei suteikiama daugiau paslaugų (konsultacijų, operacijų), nei numatyta gydymo įstaigos ir ligonių kasų sutartyje, už jas sumokama vėliau, kai PSDF biudžete atsiranda daugiau pinigų.
Tačiau praėjusiais metais taip neatsitiko. Iš viso teritorinės Vilniaus, Klaipėdos, Kauno ir Panevėžio ligonių kasos už VUL SK ir filialų suteiktas virškvotines paslaugas nesumokėjo 9,2 mln. litų.
Bruka naujas sutartis
Konfliktas dėl finansavimo kilo su SAM – steigėju, kuris ligoninės administracijos argumentų nė nesiklauso.
Visa tai atsirūgo ne kam kitam, bet patiems medikams.
„Biudžetas – neigiamas. Bet juk ne mes, gydytojai arba slaugytojai, kalti, kad gydėme žmones. Mums nesumokėjo už atliktą darbą ir pažeidė ne ką kita, bet mūsų konstitucinę teisę į atlygį už darbą.
Steigėjai liepė sumažinti algas, pakeisti darbo sutarties sąlygas ir prievarta pasirašyti naujas. O jei darbuotojai su tuo nesutiks – nurodyta atleisti”, – aiškino P. Žeromskas.
Kad šįmetis VUL SK biudžetas nebūtų deficitinis, kiekvienas iš klinikose dirbančių medikų turi išsižadėti maždaug mėnesio algos – atlyginimai visiems jiems turi būti nukirsti 10 proc.
Nemokamų atostogų nebebus
Sveikatos apsaugos ministerija laikosi nuostatos, kad medikų atlyginimai – ne jos daržas. Juos nustatyti – gydymo įstaigų administracijos valia.
Pasak SAM atstovų, Trišalėje taryboje sutarta, kad gydymo įstaigų vadovai, taupydami biudžeto pinigus ir versdami darbuotojus eiti nemokamų atostogų, elgiasi neteisėtai.
„Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikos ir sunkmečiui užklupus nevertė darbuotojų eiti nemokamų atostogų.
Bet buvo sumažinti priedai ir išlydėta į pensiją garbaus amžiaus medikų”, – aiškino Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas gydytojas Liutauras Labanauskas.
Jo teigimu, Trišalėje taryboje diskutuota ir apie tai, kad nuo liepos 1-osios galbūt atsiras galimybių padidinti gydymo įstaigų finansavimą – paskirstyti PSDF biudžeto rezervą.
„Iš visų tų ligoninių, kurių steigėja yra ministerija, aštriausia padėtis tik Santariškėse.
Kaune taupome, bet ir pavojaus varpais neskambiname”, – sakė L. Labanauskas.
Tenka laukti Vyriausybės sprendimo
Viačeslavas Zaksas, Valstybinės ligonių kasos (VLK) Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius:
„Finansavimas per sunkmetį visoms gydymo įstaigoms buvo mažinamas solidariai ir vienodai – sumažinant bazinių kainų balo vertę iki 0,89 lito.
Šių metų pradžioje sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo patvirtintas toks finansavimas, kad pirmąjį šių metų pusmetį sveikatos priežiūros įstaigos galėtų suteikti tiek pat paslaugų, kaip ir pernai tuo pat metu.
Kad ir antrąjį šių metų pusmetį finansavimas liktų toks pat, trūksta 145 mln. litų. Todėl VLK ir Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į Vyriausybę bei Finansų ministeriją, kad būtų leista panaudoti PSDF biudžeto rezervą. Jame yra sukaupta 266 mln. litų.
Pernai gydymo įstaigoms, panaudojant ir PSDF biudžeto rezervą, už pacientams suteiktas paslaugas buvo sumokėta 297 mln. litų.”
