„Jeigu taip iš tiesų yra, tai – katastrofa”, – dar būdamas Rusijos prezidentu pareiškė dabartinis šalies premjeras Dmitrijus Medvedevas.
Mat jam buvo pranešta, kad šalyje jau nuteista per 120 tūkst. verslininkų, nors dauguma jų niekuo nenusidėjo, rašo „Lietuvos rytas“.
Tačiau niekas nesikeitė iki šių metų balandžio, kol šalyje neatsirado verslo ombudsmeno tarnyba, o jos vadovu tapo Borisas Titovas.
Pas jį netrukus apsilankė vienas žinomiausių Rusijos teisininkų – vyriausybės atstovas Konstituciniame, Aukščiausiajame ir kituose teismuose Michailas Barščevskis.
Apsilankė ne tuščiomis, bet su įstatymo dėl verslo žmonių amnestavimo koncepcija.
Tai, kad paleisti į laisvę didžiąją dalį verslininkų būtina, įrodo ir skaičiai: vien per pastaruosius trejetą metų šalyje baudžiamojon atsakomybėn mėginta patraukti ne mažiau kaip 600 tūkst. verslininkų, iš jų net 110 tūkst. neteko laisvės.
Maža to, per visą laikotarpį, kol Rusijoje daugiau ar mažiau veikia rinkos ekonomikos dėsniai, į teisėsaugininkų mėsmalę pateko kas šeštas verslininkas.
Dažniausias kaltinimas – sukčiavimas (už tai 2009–2011 metais nuteista 111 tūkst. žmonių) ir turto pasisavinimas arba iššvaistymas (53 tūkst.).
Pats M. Barščevskis pripažino, kad baudžiamasis persekiojimas yra pagrindinis užsakytų kriminalinių bylų ginklas, kuriuo siekiama pasiųsti verslininką už grotų ir užvaldyti jo nuosavybę.
Ombudsmenas B. Titovas ėmėsi darbo ir pateikė Dūmai įstatymo projektą, pagal kurį iš kalėjimo turėjo būti paleista 110 tūkst. verslo atstovų.
Tačiau greitai įsikišo šalies prezidentas Vladimiras Putinas ir išaiškino, kad projektas – visiškai „žalias”, todėl jį reikia tinkamai sutvarkyti.
Prezidento atstovai šią įstatymo versiją pagražino neatpažįstamai.
Baudžiamojo kodekso straipsnių, pagal kuriuos nuteisti žmonės galėjo tikėtis išeiti į laisvę, sumažėjo nuo 53 iki 27, vilties neteko nubausti už dažniausiai skelbiamą nusikaltimą – sukčiavimą.
Maža to, atsirado ir įdomus punktas, kad amnestija gali būti taikoma tik tiems, kurie per pusę metų įsipareigos atlyginti padarytus nuostolius.
Lyg tyčia tai sutapo su skandalingu vieno iš Rusijos milijardierių Michailo Prochorovo pareiškimu apie tai, kad dauguma nekaltai nuteistų verslininkų yra beviltiškai sukompromituoti.
„Turi būti tokia amnestija, po kurios šie žmonės galėtų išeiti į laisvę nepripažinę kaltės, jiems privaloma sugrąžinti atimtą turtą ir atkurti gerą įvaizdį.
Kartu reikia nubausti ir tuos, kurie užsakė bylas prieš verslininkus”, – rėžė turtuolis.
Žinoma, po tokios kritikos įstatymas dėl amnestijos tapo dar griežtesnis: iš kalėjimo galės išeiti vos 3 tūkst. verslininkų.
Apie patirtos žalos kompensavimą net neužsiminta. Juk Rusijoje visiems žinoma: jei įmonės savininkas sėdo už grotų, pačios bendrovės ir jos turto greitai neliks.
Tiesa, Dūmos nariai neatsižvelgė į parlamento senbuvio Vladimiro Žirinovskio pasiūlymus. Jis buvo iškėlęs idėją amnestuotiems verslininkams leisti apsigyventi tik Tolimuosiuose Rytuose, kad jie pakeltų šio regiono ekonomiką.
