Ar Lietuvoje yra vietos naujiems prekybos centrams?

Tinklai „Lidl”, „Prisma”, „Fresh Market” – naujokai iš užsienio veržiasi į Lietuvos prekybos centrų rinką, kurioje net ne visiems pagrindiniams žaidėjams pavyksta dirbti pelningai. 

Lietuviški prekybos centrai tikina, kad atėjūnų nebijo, tačiau pripažįsta, kad konkurencija dar kiek paaštrės.<br>M. Patašiaus asociatyvi nuotrauka
Lietuviški prekybos centrai tikina, kad atėjūnų nebijo, tačiau pripažįsta, kad konkurencija dar kiek paaštrės.<br>M. Patašiaus asociatyvi nuotrauka
Daugiau nuotraukų (1)

Aurimas Abišala

Jul 23, 2013, 10:29 AM, atnaujinta Mar 2, 2018, 7:53 PM

Regis, užsienio investuotojams atrodo, kad Lietuvoje prekybos centrų yra per mažai. Ar visiems jiems pakaks vietos?

Ilgai delsęs į Lietuvą žengia vokiškas pigių prekių prekybos centrų tinklas „Lidl”, ketinantis 2014 metais Vilniuje užbaigti pirmo savo prekybos centro statybas. Pilotinis projektas įmonei reikalingas tam, kad paaiškėtų mūsų šalyje vyraujantys statybos standartai, rašo „Lietuvos rytas”.

Gali būti, jog po kelių metų Lietuvą nusės gausybė vidutinio dydžio prekybos centrų, kurių dažnai laukia pigesnių prekių išsiilgę pirkėjai, vis kartojantys, kad prekybininkai nuo savo kliento nulupa devynis kailius.

Traukia ir baltarusius

Suomiškas prekybos tinklas „Prisma” kol kas apsiriboja trimis prekybos centrais Lietuvoje – vieną pastatė Vilniuje, o du po ilgokos pertraukos – Kaune. 

Be to, sostinėje jau yra statomas pastatas ir ketvirtai šio tinklo parduotuvei.

Kadangi kaimyninės Latvijos ir Estijos rinkose yra atitinkamai 5 ir 8 tokie prekybos centrai, galima tikėtis, kad dar bent keli atvers duris ir Lietuvoje. 

Tai patvirtinama ir bendrovės strategijoje, kurioje numatoma, kad Lietuvoje iš viso bus 6–7 „Prisma” prekybos centrai, iš jų dauguma – Vilniuje.

Kiek netikėtai į Vilnių nutarė žengti ir baltarusiško kapitalo maisto prekybos tinklas „Fresh Market”, taip pat žadantis pirkėjus vilioti žemomis kainomis.

Ar naujiems žaidėjams užteks pirkėjų, kai ir Lietuvoje įsitvirtinę prekybos tinklai ne visada dirba pelningai?

Trys tinklai skaičiuoja pelną

Didžiųjų prekybos centrų atstovai tikino naujų konkurentų visada laukiantys, nes jie skatina pasitempti.

Susirūpinti savo veikla kai kuriems Lietuvoje jau veikiantiems prekybos tinklams reikėtų bet kokiu atveju – su konkurentais ar be jų.

Pavyzdžiui, 2012 metais „Maxima LT” bendrovių grupės grynasis pelnas buvo maždaug trečdaliu mažesnis nei 2011 metais (smuko nuo 218 mln. Lt iki 156 mln. Lt). Pagrindinės pelno mažėjimo priežastys, anot „Maxima LT”, – kainų mažinimo politika, prekių kokybės užtikrinimas, tinklo parduotuvių atnaujinimas.

„Iki” prekybos centrus valdanti įmonė „Palink” džiaugiasi kasmet didėjančia apyvarta, nors pelno neatskleidžia.

Rankomis trina ir prekybos tinklas „Norfa” – bendrovės pelnas išaugo maždaug tris kartus: nuo 2,89 mln. Lt 2011 metais iki 9,68 mln. Lt pernai.

Rimi” lydi nuostoliai

Iš Norvegijos kilęs „Rimi” niekaip neišbrenda iš nuostolių – praėjusiais metais „Rimi Lietuva” patyrė 4,95 mln. Lt nuostolių, 2011 metais – 1,96 mln. Lt.

Bendrovė teigia, kad apyvartos sumažėjimas susijęs su sudėtinga ekonomine Lietuvos padėtimi.

Gelbėdamasi nuo nuostolių bendrovė 2012 metais gerokai apkarpė savo prekybos centrų skaičių – nuo 46 iki 28.

Konkurencijos nebijo

„Maxima LT” generalinis direktorius Arūnas Zimnickas teigė, kad ir be naujų prekybos tinklų rinka šalyje yra konkurencinga, o naujas parduotuves „Maxima” atidaro tik ten, kur jų trūksta. A.Zimnickas pripažino, kad naujieji rinkos dalyviai gali kiek pakeisti situaciją.

„Lidl”, „Prisma”, „Fresh Market” mažmeninėje rinkoje nėra naujokai.

Šalyse, kuriose veikia šie tinklai, jie turi apsibrėžę savo parduotuvių darbo matmenis.

Jei į Lietuvos mažmeninę rinką ateina naujų dalyvių, vadinasi, ši rinka jiems vis dar patraukli ir jie čia mato veiklos perspektyvų. 

Kiekvienas naujas dalyvis rinkoje gali reikšti apyvartos persiskirstymą tarp jau esamų jos dalyvių”, – kalbėjo pašnekovas.

Didžiausią sėkmę prekybos tinklo atstovas šiuo metu prognozuoja vidutinio dydžio prekybos centrams.

„Išties nėra vienos sėkmę garantuojančios strategijos ar universalios parduotuvės koncepcijos. Kas prigyja ir tinka vienoje šalyje, nebūtinai sėkmės sulaukia kitoje.

Štai mūsų šalyje jau keleri metai pastebime, kad populiarėja nei didelės, nei mažos – kompaktiškos parduotuvės, kuriose apsipirkti patogu, nes tam nereikia skirti daug laiko. 

Klientas čia randa savo mėgstamų produktų ir prekių, kurias įpratęs pirkti”, – kalbėjo A.Zimnickas.

Vadina drąsiu bandymu

Panašiai ateitį piešia ir prekybos centrų plėtros ekspertas Laurynas Mituzas.

„Didesnių gigantų už „Prisma” prekybos centrus nesitikėčiau, o mažų specializuotų parduotuvėlių plėtrai Lietuvoje per menka perkamoji galia. 

Reikšmingesniems pokyčiams reikia naujų tarptautinių žaidėjų, kuriems įžengti Lietuvos rinka per maža”, – tvirtino ekspertas.

Jo nuomone, tarptautinę patirtį ir aiškią veiklos viziją turintys „Prisma” ir „Lidl” prekybos tinklai sugebės įsitvirtinti Lietuvoje. Baltarusiško „Fresh Market” žingsnį į šalies sostinę ekspertas pavadino „drąsiu bandymu”. Abu prekybos pradžią Lietuvoje planuojantys tinklai – „Fresh Market” ir „Lidl” – savo konkurentus bandys įveikti pirmiausia mažomis kainomis.

Kad lietuviai labai mėgsta žemas kainas, gali patvirtinti kiekvienas, kuris yra susipažinęs su kontrabandos mastu arba stebėjęsis lietuvių eilėmis lenkiškuose prekybos centruose.

Tačiau reikėtų nepamiršti ir to, kad po truputį kopiant iš krizės augs ir dalies pirkėjų lūkesčiai, jie norės išskirtinio aptarnavimo ir nebebus tokie jautrūs kainai. 

Naujokų plėtra – lėta

Stiprų užnugarį turintys užsienio prekybos tinklai gali sau leisti kelerius metus dirbti nuostolingai, kad geriau įsitvirtintų rinkoje.

„Tinklų augimas priklauso ne nuo trumpalaikių rezultatų, o nuo strategijos didinti rinkos dalį ir galimybių tai įgyvendinti.

Vietos po saule yra nedaug, todėl esamiems tinklams bus sunku išsilaikyti, kai kiti plėtrai pinigų atsiveža”, – mintimis dalijosi L.Mituzas.

Jis pridūrė, jog įtampą mūsų šalies rinkoje sumažina tai, kad naujokų plėtra gana lėta. 

Apie naujokus ir senbuvius – trumpai

„Lidl“ šiuo metu veikia per 20 Europos šalių ir valdo daugiau nei 100 logistikos centrų, aptarnaujančių apie 10 tūkst. parduotuvių. Lietuvoje bendrovė „Lidl“ įkurta 2002 m. Aktyvią plėtrą Lietuvoje bendrovė vykdo nuo 2011 metų. „Schwarz“ įmonių grupė, kuriai priklauso „Lidl“ parduotuvės, yra viena iš mažmeninės prekybos maisto produktais lyderių Europoje. Grupės apyvarta 2012 finansiniais metais siekė 67,6 mlrd. eurų (233,22 mlrd. Lt).

„Fresh market“ Lietuvoje įregistruota šių metų sausio pabaigoje. Pagrindinė bendrovės akcininkė – didmeninės prekybos įmonė „Ipsun“, importuojanti vaisius, daržoves, aliejų. Vienintelė „Ipsun“ skelbiama akcininkė – Kipre registruota bendrovė „Ipsun Holding Limited“. Savo ruožtu, tiekėjų teigimu, investicijos ateina iš Baltarusijos, o investuotojai yra susiję su didžiausio Baltarusijos prekybos tinklo „Euroopt“ akcininkais.  Šis tinklas, turintis 131 parduotuvę, prisistato kaip pasižymintis itin žemomis kainomis.

„Prisma“ Europoje turi beveik 80 prekybos centrų: 53 – Suomijoje, 8 – Estijoje, 5 – Latvijoje ir 11 – Rusijoje. Visi jie priklauso „S Group“ įmonių šeimai. „S Group“ – tai suomių įmonė, įkurta daugiau kaip prieš 100 metų ir turinti daugiau nei 1500 prekybos vietų bei 37,5 tūkst. darbuotojų.  Šiai įmonių grupei priklauso mažmeninės prekybos įmonės, degalinių tinklai, degalinių tinklo parduotuvės, specializuotos parduotuvės, viešbučiai ir restoranai, įmonės, besiverčiančios transporto priemonių, žemės ūkio reikmenų pardavimu. „S Group“ taip pat turi savo banką. 2008 metais šios įmonės mažmeninės prekybos apyvarta sudarė 11,8 mlrd. eurų (40 mlrd. Lt). 

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų („Iki“, „Norfa“, „Rimi“ ir „Maxima“) bendras parduotuvių skaičius 2012 m. pabaigoje buvo 645. Jų bendra apyvarta 2012 m. sudarė 9 mlrd. Lt.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.