Iš namo užmiestyje – į butą mieste: keistas poelgis ar kokybės paieškos?

Namas ant ežero kranto, už kurio matyti miškas. Ant ežero kranto – pirtelė, lieptas. Aplink žali plotai, artimiausi kaimynai – bent už puskilometrio. Rodos, būtent apie tokį idilišką būstą svajoja dažnas lietuvis. Bet kodėl pastaruoju metu stebime, kaip namų savininkai didžiuosiuose miestuose vis dažniau namą užmiestyje iškeičia į erdvų butą mieste?

Statistika rodo, kad populiariausi Lietuvoje – nedideli, 80–100 kv. m ploto ekonominės klasės individualūs namai.<br>123rf asociatyvi nuotrauka
Statistika rodo, kad populiariausi Lietuvoje – nedideli, 80–100 kv. m ploto ekonominės klasės individualūs namai.<br>123rf asociatyvi nuotrauka
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jul 23, 2013, 5:41 PM, atnaujinta Mar 2, 2018, 4:21 PM

Su nekilnojamojo turto plėtros bendrovių Lietuvoje „MG Valda“ Pardavimų skyriaus vadovu Mantu Umbrasu aiškinamės šios tendencijos priežastis.

Individualūs namai populiaresni mažuose miesteliuose

„Registrų centro“ duomenimis, 2012 m. Lietuvoje sudaryta daugiau nei 10 tūkst. individualių namų pirkimo-pardavimo sandorių – 15 proc. daugiau nei 2011 metais. Tačiau statistika rodo, kad individualūs namai kur kas paklausesni mažesniuose miesteliuose – didžiuosiuose miestuose ir jų rajonuose sudaryta tik apie trečdalį visų individualių namų sandorių.

Didmiesčiuose gerokai populiaresni butai. Iš viso per 2012 metus Lietuvoje sudaryta daugiau nei 21,5 tūkst. butų pirkimo-pardavimo sandorių – beveik 7 proc. daugiau nei 2011 metais. Daugiau nei pusė butų sandorių sudaryti didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

M. Umbraso teigimu, tokia tendencija suprantama – mažuose miesteliuose erdvus namas centre kainuoja tiek pat, kiek mažas ekonominis namas didelio miesto priemiestyje.

„Mažame miestelyje įprasta gyventi nuosavame name, nes ten nestatomi nauji daugiabučiai namai. Didžiuosiuose miestuose yra visai kita situacija – aktyviam miesto žmogui butas yra geriausia išeitis. Net ir norintieji gamtos prieglobsčio, erdvės, šiuos privalumus gali rasti naujuose išskirtiniuose daugiabučių projektuose“, – teigia M. Umbrasas.

Mažas namas nepateisino miestiečių lūkesčių

Statistika rodo, kad populiariausi Lietuvoje – nedideli, 80–100 kv. m ploto ekonominės klasės individualūs namai.

„Kadangi lėšų namui žmonės gali skirti nedaug, nutinka taip, kad tenka tenkintis ne tik mažu namu, bet ir mažu sklypu, kurio tvora yra iškart už namo sienos, jis ribojasi su kitais kaimynais. Tokiu atveju gyvenimo tankis priartėja prie gyvenimo daugiabutyje“, – teigia pašnekovas.

Be to, miesto žmogus, praleidęs kelis metus name užmiestyje, ilgainiui ima įžvelgti trūkumus – pavyzdžiui, didelį atstumą iki miesto centro, kur vyksta didžioji darbingo žmogaus dienos dalis. Kai į darbą ar darželį pavyksta nukeliauti tik automobiliu, šeimai jų reikia bent dviejų, o jei yra vaikų, vienas iš tėvų norom nenorom tampa vairuotoju, kuris ne tik laisvalaikiu, bet ir darbo metu vežioja vaikus į darželį, mokyklą, būrelius.

Taip pat netenkina prasta priemiesčių infrastruktūra - jeigu vasarą dar lengva draugus pasikviesti piknikui, tai rudenį ir žiemą svečių sumažėja – dargana gena į vidų, visos pramogos, būdingos šaltajam sezonui – kinas, teatras, kavinės ir restoranai – bent už kelių dešimčių kilometrų, kuriuos dažnai prailgina ir besidriekiantys kamščiai.

Namo priežiūra reikalauja laiko ir dėmesio

Paklausinėjus buvusių namų savininkų, kodėl jie iškeitė individualų namą į naują butą miesto centre, aiškėja, kad be jau minėtų priežasčių, toli gražu ne visi miestiečiai buvo laimingi, laisvą laiką leisdami pjaudami žolę, kasdami sniegą ir atlikdami kitus ūkio darbus.

„Butų naujakuriai, prieš tai pagyvenę nuosavame name, džiaugiasi, kad daugiabučio kiemą prižiūri administruojanti bendrovė, o šildymas, vanduo tiekiami centralizuotai. Miesto žmogus mėgsta laisvalaikį leisti su knyga, geru filmu, skania vakariene ar skirdamas dėmesį šeimai, vaikams, todėl po darbų jam nesinori rūpintis buitimi, kurios individualiame name gerokai daugiau nei bute“, – teigia M. Umbrasas.

Išeitis – butas gamtos prieglobstyje?

Jei anksčiau sprendimas iš nuosavo namo sprukti į butą būdavo sunkiai suprantamas aplinkinių, pastaruosius keletą metų tai tampa įprastomis geresnės gyvenimo kokybės paieškomis. Ši tendencija įgavo pagreitį po to, kai didžiuosiuose miestuose padaugėjo išskirtinių nekilnojamojo turto projektų.

Pavyzdžiui, Vilniuje statomas antrasis „Antakalnio terasų“ etapas „Beržų terasos“ klientus bando pritraukti erdviais butais su didelėmis terasomis. Taip pat projekto rangovai pabrėžia nuolatinę gamtos kaimynystę.

Vos per kelias minutes „Beržų terasų“ gyventojai atsiduria gamtoje – prie namų auga pušynas, kur galima pasivaikščioti, iškylauti. Iki šiol manyta, kad gamta – tik priemiesčių privalumas, tačiau Vilnius – žalias miestas, o šiuolaikiniai pastatai gali nesunkiai integruotis į gamtą.

„Tai, kad pernai pirmasis „Antakalnio terasų“ etapas „Eglių terasos“ tapo sėkmingiausiu NT projektu Vilniuje – jame parduota daugiausiai būstų per metus, rodo, kad tokių projektų vilniečiams ir, greičiausiai, kitų didžiųjų miestų gyventojams stinga. Taip yra todėl, kad miesto žmonės nori gyventi gamtos apsuptyje, tačiau neaukoti miesto patogumų“, – sako M. Umbrasas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.