Atsiskaitymo kortelėmis piginimas gali atsisukti prieš bankų klientus

Specialiai lrytas.lt, Briuselis

Daugiau nuotraukų (1)

Guoda Pečiulytė

Jul 24, 2013, 7:10 PM, atnaujinta Mar 2, 2018, 3:31 PM

Jei ką tik grįžote iš parduotuvės, kur už pirkinius sumokėjote 100 litų debeto kortele, apie 90 centų nukeliavo į jums kortelę išdavusio banko sąskaitą. Jei prie kasos išsitraukėte kredito kortelę, bankas džiaugsis kiek daugiau nei vienu litu. Kiekvienos transakcijos metu pardavėjo ir jūsų bankai pasikeičia tarpbankiniu mokesčiu, kurį panoro reguliuoti Europos Komisija (EK).

Iš pažiūros atrodo, kad ši tarpbankinių mokesčių schema – tik pačių bankų reikalas. Tačiau iš tiesų šį mokestį sumoka pirkėjai.

„Kai kas nors ką nors perka su kortele, pardavėjo bankas moka mokestį pirkėjo bankui. Pardavėjo bankas šį mokestį paveda apmokėti pardavėjui, o pardavėjas jį įskaičiuoja į produktų kainas. Vadinasi, tarpbankinį mokestį apmoka visi pirkėjai – ir mokantys kortele, ir atsiskaitantys grynaisiais“, - teigė už konkurencingumą atsakingas EK narys Joaquinas Almunia.

Šio mokesčio tikslas - iš dalies kompensuoti pirkėjo banko patiriamus kortelių išdavimo ir tvarkymo kaštus, tačiau įvairiose šalyse jis yra nevienodas. Vienur apsikeitimo mokestis siekia nulį, kitur – beveik 2 proc. nuo mokamos sumos.

Mokesčio dydis gali būti nustatytas bendrai visiems mokėjimo kortelių sektoriaus dalyviams arba dėl jo tarpusavyje susitaria atskiri bankai.

Lietuvoje iki šiol buvo laikomasi pastarojo modelio ir nors tarpbankinis mokestis dažniausiai nėra skelbiamas Lietuvos Banko (LB) skaičiavimais mūsų šalyje atsiskaitant debeto kortelėmis jis vidutiniškai sudaro 0,94 proc. operacijų vertės. Mokant kredito kortele - 1,07 proc. mokamos sumos.

Beje, skaičiuojama, kad lietuviška kortele atsiskaitant kitoje ES šalyje, tarptautinis tarpbankinis mokestis yra mažesnis nei tarp dviejų Lietuvoje esančių bankų.

Tikslas – skatinti kortelių naudojimą

Norėdama mažinti prekybininkams ir pirkėjams už kortelių aptarnavimą tenkančią naštą, EK pasiūlė ateityje šį mokesti riboti visoje ES. Atsiskaitant debetinėmis kortelėmis tarpbankinis mokestis negalėtų viršyti 0,2 proc., o kreditinėmis - 0,3 proc. mokamos sumos.

Komisija tikisi, kad priėmus šį reglamentą padidės mokėjimo kortelių naudojimas, mat tai yra saugesnis, greitesnis ir pigesnis atsiskaitymo būdas nei grynieji pinigai. Be to, vartotojams turėtų tapti aiškiau, kokio dydžio mokesčiai jiems yra taikomi.

„Pirmiausiai šis reglamentas pasitarnaus vartotojams nepaisant kai kurių mokėjimo kortelių operatorių skleidžiamos priešingos informacijos“, - teigė vidaus rinkos komisaras Michelis Barnier.

Ši komisaro kritika skirta vienai didžiausių tarptautinių mokėjimų kortelių organizacijų „MasterCard“. Mat dar prieš pasirodant EK pasiūlymui, ši kompanija ėmė aktyviai veikti, informuodama, kad dėl sumažėjusio tarpbankinio mokesčio paprastiems vartotojams kils bankinių paslaugų įkainiai.

Arba įkainiai, arba saugumas

Susisiekęs su lrytas.lt vienas iš „MasterCard“ komunikacijos atstovų teigė, kad priėmus siūloma EK reglamentą, bankai Europoje nesurinks apie 23 mln. eurų. Jo įsitikinimu, nuostolius bankai mėgins padengti didindami paslaugų įkainius – kortelės išdavimo ar metinį aptarnavimo mokesčius.

„MasterCard“ atstovas teigė, kad panašios strategijos ėmėsi Ispanija, kur netrukus buvo pastebėtas atvirkštinis rezultatas nei tikisi EK – išaugo grynųjų pinigų naudojimas.

Kita galima alternatyva bankų nuostoliams sumažinti – mažinti investicijas, skirtas mokėjimo kortelių saugumo užtikrinimui.

Panašią poziciją trečiadienį išplatino ir asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.

Jo teigimu, tik vienos iš dalių reguliavimas išbalansuos visą sistemą, o galutinio rezultato nepakeis ir nesumažinti galutinės kainos už prekes.

„Būtų puiku, jei toks sprendimas sumažintų ir sistemos išlaikymui ir plėtrai reikalingas sąnaudas, tačiau EK tiesiog dirbtinai sumažino vieną iš sąnaudoms dengti skirtų mokesčio dalių. Dėl to turėtų padidėti kortelių kainos, nes bankams, nebegaunantiems apsikeitimo mokesčio, kaštus teks perkelti kažkam kitam. Neabejoju, kad tai būsime mes – vartotojai“, – išplatintame pranešime teigė K. Kupšys.

Melžiama karvė – vartotojai?

Tačiau tokiems nuogąstavimams nepritaria komisaras M. Barnier. Trečiadienį spaudos konferencijos metu „MasterCard“ kompanijos elgesį jis pavadino puolimu ir teigė, kad konkretūs pavyzdžiai rodo priešingus rezultatus.

Pavyzdžiui, Danijoje ar JAV, kur tarpbankinio mokesčio iš viso nėra, mokesčių našta paprastiems vartotojams neišaugo.

„Kai kurių šalių praktika rodo, kad pirkėjai jose patiria net mažiau išlaidų, ten išaugo mokėjimo kortelių naudojimas ir vis daugiau prekybininkų nebeatsisako jų priimti. Tokios situacijos norime visoje ES.

Be to, primenu kad tarpbankinis mokestis dažnai neatitinka realių išlaidų ir tai tėra paslėptos pajamos bankams ir kitiems šio sektoriaus veikėjams“, - kalbėjo M. Barnier.

Komisaras kiek anksčiau šį mokestį yra pavadinęs bankų melžiama karve. Tačiau paklaustas, ar ta karve netaps paprasti bankų klientai, pripažino, kad saugiklių, kurie neleistų bankams didinti paslaugų įkainius klientams, siūlomame reglamente nėra.

EK tikisi, kad ES Taryba ir Europos Parlamentas pasiūlymui pritars iki kitų metų vidurio. Tokiu atveju, tarpbankiniams mokesčiams kurį laiką dar būtų taikomas 22 mėnesių pereinamasis laikotarpis.

Lietuviai ištikimi gryniesiems

EK mėginimas skatinti banko kortelių naudojimą aktualus ir Lietuvai. Mat nors mūsų šalyje mokėjimo kortelių yra daugiau nei gyventojų – Lietuvoje veikiantys bankai jų išdavė apie 4 mln. - gyventojai mieliau atsiskaito grynaisiais pinigais.

LB 2011 m. atlikta apklausa rodo, kad grynaisiais moka beveik visi apklausoje dalyvavę respondentai (95 proc.).

Pastebimos tendencijos, kad net ir turėdami banko sąskaitą, lietuviai labiau linkę iš bankomatų išsiimti pinigus ir atsiskaityti grynaisiais.

LB duomenimis, atsiskaityti grynaisiais lietuvius skatina patogumas ir žinojimas, kiek pinigų liko piniginėje.

Net 40 proc. respondentų, turinčių mokėjimo kortelę, mano, kad atsiskaitymas grynaisiais pinigais nieko nekainuoja, o 24 proc.– atsiskaitymas grynaisiais pinigais atrodo greitesnis nei mokėjimo kortele.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.