Kopgalyje – ekologinės terapijos centras

Lietuvos jūrų muziejus Kopgalį, kuriame yra įsikūręs, per kelis metus ketina paversti inovatyviu jūros teikiamų pramogų, poilsio, sveikatingumo paslaugų ir pažinimo parku. Vienas jos akcentų, Europos Sąjungos lėšomis renovuojamas delfinariumas, duris lankytojams planuoja atverti jau šiemet.

Daugiau nuotraukų (1)

Justas Markevičius

2013-07-24 16:40, atnaujinta 2018-03-02 15:39

Jau ruošiamas delfinų pasirodymas

„Naujas delfinų pasirodymas, atsižvelgiant į pasikeitusią aplinką, rengiamas jau dabar. Neabejoju, kad jis nustebins net daug kartų jų šou mačiusius žmones“, tikina Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

Projekto „Jūros teikiamų pramogų, poilsio, sveikatingumo paslaugų ir pažinimo parkas Kopgalyje (Delfinų terapijos centro įkūrimo I etapas – esamo delfinariumo pastato dalies rekonstrukcija)“ metu apšiltintos patalpos, suremontuotas pastato stogas, įrengta daug patogesnė žiūrovų salė bei baseinas, kuriame vyksta pasirodymai. Pavyzdžiui, jei anksčiau žiūrovai matydavo tik paviršiuje plaukojančius delfinus, dabar baseinas nuo žiūrovų atskirtas permatomu akrilo barjeru, per kurį matysime ir po vandeniu nardančius gyvūnus.

Taip pat įrengta moderni šviesos ir garso sistema, vandens siena, ant kurios bus galima rodyti vaizdo projekcijas. Šalia delfinariumo statoma „Lagūna“ – atviras baseinas delfinų pasirodymams su po žiūrovų amfiteatru įrengtais moderniais vandens paruošimo delfinariumo baseinams įrenginiais.

Laukia delfinų terapijos paslaugų

Kiek vėliau, įgyvendinant kitus ES finansuojamo projekto etapus, savo paslaugas pasiūlys ir Delfinų terapijos centras (DTC).

„Kiekvieną dieną sulaukiame klausimų, kada vėl pradės veikti delfinariumas ir Delfinų terapijos centras. Skambina ne tik iš Lietuvos, dažnai domisi užsienio piliečiai, įmonės, ypatingai Lenkijos ir Latvijos, kurios pasirengusios pasiūlyti nenutrūkstamus Delfinų terapijos centro klientų srautus“, – pasakoja O. Žalienė.

Nenuostabu, mat artimiausias delfinariumas yra tik kitame Baltijos jūros krante – Švedijoje, o delfino terapijos paslaugas teikiančios įstaigos dar toliau – Ukrainoje, Izraelyje, Turkijoje.

„Atliktų tyrimų metu nustatyta, kad daugelio delfinų terapiją lankiusių neįgalių vaikų būklė pagerėjo, tad nesistebime, kad susidomėjimas išlikęs iki šiol, žmonės su nekantrumu laukia, kada vėl pradėsime teikti delfinų terapijos paslaugas“, – sako O. Žalienė.

Įgyvendinat projektą bus įrengtos modernios Delfinų terapijos centro patalpos su trimis skirtingo gylio baseinais, taip pat patogesnės ir erdvesnės patalpos delfinams, scpecialiai jų gydymui bei gimdymui pritaikytas baseinas.

Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nika Puteikienė pabrėžė, jog skirtingai nuo kai kurių kitų komercinių pasaulio DTC, jie terapiją taikys kaip psichoemocinę gydymo priemonę bendradarbiaudami su medikais.

„Nežadame atidaryti čiakrų ir kitų su tradicine medicina nesusijusių paslaugų. Teikdami terapijos paslaugas glaudžiai bendradarbiaujame su medikais, kurie ruošia mūsų darbotojus, patys atlieka mokslinius delfinų terapijos tyrimus“, – sako N. Puteikienė.

Baigus rekonstruoti delfinariumą ir DTC ketinama imtis kitų darbų, kurie padės Kopgalį paversti unikaliu ir patraukliu jūros teikiamų pramogų, poilsio, sveikatingumo paslaugų ir pažinimo parku.

Šeimininko rankos laukia ir netoli delfinariumo esantis jau seniai nebenaudojamas elektros žūklės bandymų gelžbetoninis baseinas, kuris galėtų virsti plaukimo baseinu po atviru dangumi su pašildytu jūros vandeniu. Galvojama ir apie Kopgalio kaimo atkūrimą Etnografinės pajūrio žvejo sodybos vietoje. Taip būtų išplėsta ekspozicija bei įrengtos apgyvendinimo patalpos Delfinų terapijos centro klientams. Jūros parke neketinama apsiriboti tik delfinais – čia bus teikiama ir daugiau ekologinės terapijos paslaugų.

Vienas didžiausių ES projektų

Delfinariumas bei DTC – vienas didžiausių šiuo metu įgyvendinamų ES struktūrinių fondų finansuojamų Lietuvos projektų. Trims Delfinų terapijos centro įkūrimo projektų etapams iš ES struktūrinių fondų skirta 28,2 mln. litų. Iš viso 2007–2013 m. Lietuvos turizmo plėtrai planuojama skirti 867,26 mln. litų ES struktūrinės paramos.

Kaip sakė Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Turizmo politikos skyriaus vedėja Laura Paulauskienė, Lietuvos turizmo plėtros prioritetinės kryptys yra kultūrinis turizmas, aktyvaus poilsio turizmas, dalykinis (konferencijų) turizmas ir sveikatos turizmas. Būtent šiose srityse stengiamasi įgyvendinti daugiau ES struktūrinių fondų finansuojamų projektų.

„Orais mes negalime konkuruoti su Turkija, Egiptu, Ispanija ir kitomis kurortinėmis šalimis, todėl stengiamės daugiau investuoti į kultūros, sveikatos sritis, inovacijas, kurios teikia nuo orų nepriklausančias paslaugas. Tuo pačiu išvengiame ir sezoniškumo, o tai reiškia, kad mūsų kurortai turistams įdomūs visus metus“, – sako L. Paulauskienė.

2007–2013 m. ES struktūrinė parama sudarė sąlygas kurti patrauklią turizmo infrastruktūrą, didinti turizmo paslaugų įvairovę, gerinti kokybę. Rekonstruoti senieji objektai susigrąžino turistų dėmesį, o sukurti nauji atvėrė didesnes turizmo galimybes. Tikslingai investuotos ES struktūrinių fondų lėšos leidžia plėtotis vietiniam verslui, o sutvarkytais parkais, alėjomis, dviračių takais, paplūdimiais ir kt. naudojasi ne tik turistai, bet ir vietiniai gyventojai. Taip pat ES projektai padeda išsaugoti ir naujam gyvenimui prikelti vertingiausią paveldą: dvarus, pilis, bažnyčias, vienuolynus, parkus, muziejus.

Be to, kad ES investicijos į turizmo sritį padeda išsaugoti kultūros paveldo vertybes, kuria naujas darbo vietas, valstybei padeda gauti pajamas.

2007–2013 metų ES struktūrinės paramos poveikį bei didėjančią turizmo svarbą šalies ekonomikai atspindi turizmo statistika. 2010–2012 m. laikotarpiu pajamos iš atvykstamojo ir vietinio turizmo padidėjo 31 proc. – nuo 3,9 mlrd. Lt iki 5,2 mlrd. Lt. 2012 m. Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojo iš viso 2 mln. vietinių ir užsienio turistų arba 27,3 proc. daugiau nei 2010 m. Lietuvos banko duomenimis, 2010-2012 m. pajamos, gautos už kelionių paslaugas, padidėjo 41,8 proc. ir 2012 m. sudarė 3,9 mlrd. litų, arba 24,3 procento viso paslaugų eksporto.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?