Pasitaiko atvejų, kai jis samdomas tik epizodiškai – įvertinti situaciją arba formaliai pasirašyti dokumentus. Toks taupymas, o gal veikiau – šykštumas, yra ydingas – vėliau už tokį požiūrį gali tekti sumokėti gerokai daugiau. Prie visų šių klaidinančių įsitikinimų prisideda ir nesąžiningi, kartais ir nekompetentingi statybininkai. Tad kas iš tiesų žinotina apie techninę priežiūrą statybų ar renovacijos metu?
1. Statybos darbai be priežiūros – Damoklo kardas užsakovui
Pirmoji dažna klaidinga nuostata, kad techninė statybų ar renovacijos darbų priežiūra yra nereikalingas lėšų švaistymas.
„Toks požiūris – trumparegiškas, mat, atsisakius profesionalaus techninio prižiūrėtojo paslaugų, gresia ne viena bėda, gerokai patuštinsianti užsakovo piniginę“, – tvirtina inžinerijos sprendimų bendrovės „Sweco Lietuva“ statinio architektūros ir konstrukcijų skyriaus vadovas Dainius Dubaka ir netrunka jas išvardinti.
Pirmiausia, sunku iš karto įvertinti atliktų darbų kokybę. Statybininkai „užaktuoja“ savo atliktus darbus, pasiima pinigus ir gali paprasčiausiai dingti, dar nespėjus išlįsti darbo brokui.
Kita grėsmė – tyčia pasirinktos pigesnės, tačiau prastesnės kokybės medžiagos, be jų atitiktį projekto dokumentacijai patvirtinančių dokumentų. Pavyzdžiui, statybininkai naudoja pigias, prastos kokybės ir neaiškios kilmės medžiagas, dėdami fasado tinką, kuris netruks nubyrėti.
Trečia grėsmė – darbų vykdymas, nepaisant reikalaujamos technologijos. Pavyzdžiui, fasado negalima daryti, jei termometro stulpelis rodo temperatūrą, žemesnę nei plius penki. Antraip po kelerių metų rezultatas bus apverktinas.
Ketvirta grėsmė: nėra projekto dokumentacijos. Žmonės taupo: „o kam tas projektas, aš viską išmanau!“. Todėl dažniausia projektas yra daromas tam, kad gautų statybos leidimą, nors jo paskirtis – kur kas svarbesnė. Tai – ir žmonių saugumas.
2. Kaip jaunas mėnulis, arba epizodinis techninis prižiūrėtojas
Visi skaičiuoja pinigus. O kai statomas namas su minimaliu biudžetu, skaičiuojamas kiekvienas centas. D. Dubaka kritikuoja gana dažną klaidingą praktiką, kai susigundoma pasamdyti techninį prižiūrėtoją visam statybos periodui vos už 1000 litų. Sutariama, kad jis atvažiuos porą kartų apsižvalgyti arba išvis – tik pasirašyti dokumentų. „Apie kokią kokybę galima kalbėti, jei techninis prižiūrėtojas pasirodo kaip jaunas mėnulis ar savo pareigą atlieka priešokiais. Pavyzdžiui, visi elektros lizdai vonioje turi būti prijungti prie nuotekių rėlės. Tarkim, kad niekas to nežino ir įstato pačias paprasčiausias, o retai pasirodantis prižiūrėtojas tokios smulkmenos nepastebi. Jeigu elektros prietaisas bus netvarkingas, o tu, stovėdamas basas ant grindų, jungsi džiovintuvą – tave neabejotinai nutrenks. Taigi, kuo mažiau žinai, tuo mažiau bijai, bet paskui sumoki keliskart daugiau, ir nebūtinai pinigais, o sveikata ar net gyvybe“, – teigia pašnekovas.
Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuo 2012 metų priimtas įstatymas, įpareigojantis techninį prižiūrėtoją apdrausti savo civilinę atsakomybę. Todėl teoriškai jį galima paduoti į teismą už sąmoningą aplaidumą ar kompetencijos trūkumą. Žinoma, post factum įrodinėti savo tiesą teisme nėra pigu, tačiau dar prieš samdant techninį prižiūrėtoją pasidomėti, ar jis yra apsidraudęs, vertėtų.
3. Ranka ranką plauna, arba statybininkų rekomenduotas prižiūrėtojas
Išvengti dar vienos klaidos padės apdairumas, jei renkantis techninį prižiūrėtoją bus vertinama ne tik jo kvalifikacija bei kompetencija, bet ir tai, kad jis būtų nepriklausomas. Leisti statybininkams patiems samdytis techninio prižiūrėtojo, kaip subrangovo, nerekomenduojama, nes tai prieštarauja elementariai logikai. Juk techninis prižiūrėtojas yra užsakovo ausys ir akys, kuris stebi kaip išleidžiami jo pinigai. Todėl jį turi samdyti užsakovas. „Ne kartą pasitaikė atvejų, kai statybininkai siūlė užsakovui pažįstamą techninį prižiūrėtoją, kuris pigiai pasirašytų už atliktus darbus. Privalu žinoti, kad iš to pigumo uždirba tik statybininkai. Būtent jie sutaupys, naudodami pigesnes medžiagas, atsisakydami kai kurių svarbių, kokybę garantuojančių, bet kainuojančių sprendimų. „Savas“ prižiūrėtojas, gavęs pakišą, – tiesiog užmerks akis. O užsakovas iš to negaus nieko. Net jei tuo metu atrodys, kad pavyko sutaupyti, pradėjus lįsti darbų brokui, visi puls ieškoti kaltų“, – tvirtina D. Dubaka.
Taigi, ne visada statybininkai nori geriausio varianto klientui. Todėl tarp statybininkų ir techninio prižiūrėtojo neturi būti sąsajų, nes jie gali iškart nesąžiningai susitarti. Statybos yra labai sudėtingas, kompleksiškas darbas, joks užsakovas nežino visų smulkmenų ir technologijų, tad noras pasipelnyti atsiranda vis dažniau.
Kiek iš tiesų kainuoja techninė priežiūra?
Atsakymas paprastas – kaip pažiūrėsime. Skaičiuodami 2000 litų atlygį į rankas, su visais privalomais mokesčiais gautume maždaug 18 tūkstančių litų pusės metų statybos laikotarpiui. Sakysite – daugoka? O jeigu kalbame apie stambius objektus, kurių visa sąmata gali siekti milijoną ar daugiau? Juk tokiu atveju specialistas privalo nuolat darbuotis statybos aikštelėje, o tokio objekto techninė priežiūros dalis siekia daugiausiai 2 proc. viso statybos biudžeto.
Pašykštėjus pinigų techninei priežiūrai, užsakovo laukia nemenki nuostoliai. O nusamdę kompetentingą techninės priežiūros specialistą, tikrai sutaupysite. Matydamas neefektyvų sprendinį, jis net gali pateikti pastabų projekto dokumentacijai iš finansinės pusės. Taip pat gali patarti parenkant pigesnes medžiagas ten, kur tai neblogina statinio kokybės. Žodžiu, techninės priežiūros vadovas yra tas, kuris visuomet gina užsakovo poziciją, interesus ir padeda racionaliai taupyti.
„Taupumas yra ne šykštumas, o mokėjimas išvengti nereikalingų išlaidų. Mano nuomone, reikia nepagailėti ir investuoti į patyrusį techninį prižiūrėtoją. Juk nuo jo priklauso, kaip panaudojami viso projekto pinigai. O daugiabučių bendrijos galėtų vienytis ir samdyti vieną, bet gerą techninį prižiūrėtoją. Visi dėl to tik sutaupytų“, – reziumuoja D. Dubaka.
