Būtinosios darbo sutarties sąlygos
Kiekvienoje darbo sutartyje privaloma sulygti dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbuotojų darbovietės ir darbo funkcijų. Darbo kodekso (toliau – DK) 120 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas darbdaviui ir garantija darbuotojui, kad keičiant DK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytas būtinąsias darbo sutarties sąlygas turi būti gautas išankstinis raštiškas darbuotojo sutikimas.
Terminas „darbo funkcijos“ reiškia tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba tam tikras konkrečias pareigas. Detalus sutarto atlikti darbo nereglamentavimas rašytiniuose dokumentuose gali sukurti tam tikrą neapibrėžtumą vykdant darbo sutartį ir neaiškumą sprendžiant ginčus, kylančius iš darbo sutarties.
Drausminė nuobauda darbuotojui gali būti skiriama tik už darbo drausmės pažeidimą – pareigų nevykdymą arba netinkamą jų vykdymą dėl darbuotojo kaltės. Jei darbuotojo pareigos nėra apibūdintos darbo sutartyje, taip pat nesant darbuotojo detalios pareigybės aprašymo ar nuostatų, ar detalių vidaus darbo tvarkos taisyklių, ar tais atvejais, kai darbuotojas nėra su jomis supažindintas pasirašytinai, atitinkamos drausminės nuobaudos skyrimas gali būti pripažintas nepagrįstu.
Tokiu atveju kalbant apie darbuotojų funkcijų aprašymą, rekomenduotina darbdaviui darbo sutartyje nurodyti darbuotojo pareigas, pagrindinį tikslą, kam organizacijai tokio darbuotojo reikia, o detaliai aprašyti visus darbuotojo įsipareigojimus pareiginiuose nuostatuose. Darbuotojų funkcijų aprašymo pabaigoje rekomenduotina įtraukti abstrakčią, apibendrinančią formuluotę: „darbuotojas be konkrečiai išvardintų pareigų vykdo ir kitus bendrovės vadovybės nurodymus“.
DK vartojami du terminai: darbovietė ir darbo vieta. Darbovietės ar darbo vietos (struktūrinio padalinio) nurodymas yra alternatyva. Nurodyti darbovietę (įmonę) būtina, o darbo vietą (struktūrinį padalinį) reikia nurodyti tik šalių susitarimu. Tokiu atveju darbdaviui rekomenduotina darbo sutartyje nustatyti, kad darbuotojo darbovietė yra įmonė, o darbo funkcijos atlikimo vietą darbdavys turi teisę keisti vienašališkai pagal savo poreikį.
Darbo užmokestis
Darbo sutartyje taip pat privaloma aptarti darbo apmokėjimo sąlygą. Jeigu sąlygos yra įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose, neatskiriama darbo sutarties dalimi tampa dalimi tik tuo atveju, kai darbo sutartyje yra nuoroda į konkretų aktą, t. y. abi sutarties šalys susitarė tokio akto nuostatas laikyti sutarties sąlygomis. Jei darbo sutartyje kintamosios dalies konkretaus dydžio apskaičiavimas nesusietas su konkrečiu įmonės administracijos aktu, todėl tai nėra neatskiriama darbo sutarties dalis.
Taigi darbdaviui keičiant darbo apmokėjimo sąlygas taip, kad nustatytosios darbo sutartyje lieka nepažeistos, DK 120 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas gauti raštišką darbuotojo sutikimą netaikytinas. Tokiu atveju darbdaviui darbo apmokėjimą patartina organizuoti taip, kad fiksuotas darbo užmokesčio dydis nustatomas darbo sutartyje, o priedai, premijos nustatytini lokaliais teisės aktais, kuriuos darbdavys gali savo nuožiūra keisti, mokėti ar nemokėti.
Kitos darbo sutarties sąlygos
Be būtinųjų darbo sutarties sąlygų (darbo funkcijos ir darbovietės), šalys gali susitarti ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu to nedraudžia darbo įstatymai. Šios sąlygos nėra privalomos, jos – papildomos, todėl dėl jų šalys gali tartis, bet gali ir nesitarti. Tačiau jei šalys darbo sutartyje numatė papildomas sąlygas, kurios neprieštarauja įstatymams, tai šios sąlygos yra privalomos abiem darbo sutarties šalims.
Taigi visos darbo sutarties sąlygos, jeigu dėl jų susitarė sutarties šalys, tampa privalomos: susitartos papildomosios sąlygos tampa šalims privalomos (kaip ir būtinosios) ir individualizuoja darbo sutartį. Pavyzdžiui, darbo sutartyje nustačius įpareigojimą darbdaviui suteikti darbuotojui automobilį, darbdavys neturėtų teisės vienašališkai atsisakyti vykdyti šį įsipareigojimą.
Nesant darbuotojo sutikimo atsisakyti vykdyti šią sąlygą, darbdavys rizikuotų, kad darbuotojas išeis iš darbo savo noru dėl svarbių priežasčių (DK 127 str. 2 d.: įspėjęs prieš tris dienas ir gaudamas dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoką) arba darbdavys galėtų nutraukti darbo sutartį nesant darbuotojo kaltei (DK 129 str. įspėjęs darbuotoją prieš du ar keturis mėnesius ir išmokėdamas atitinkamo dydžio išmoką darbuotojui).
Išbandymas
DK 105 str. 1 d. yra nustatyta, kad sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Išbandymas yra tam tikras terminas, šalių susitarimu nustatomas sudarant darbo sutartį, per kurį darbdavys gali patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, o darbuotojas – ar darbas ir jo sąlygos tinka jam.
Neįrašęs darbo sutartyje išbandymo tikslo, darbdavys neatlieka DK 99 str. 3 d. jam nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį, nes nenurodo visų esminių išbandymo susitarimo elementų. Tokiu atveju darbdavys gali remtis išbandymo sąlyga, tik jei jis įrodytų, kad jis siekė patikrinti darbuotoją. Siekiant išvengti ginčų, darbdaviui patartina tiksliai darbo sutartyje suformuluoti išbandymo tikslą, t.y. įtraukti formuluotę, kad išbandymo laikotarpis nustatytas siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka darbui pagal darbo sutartį.
Papildomas darbas
Įstatymų leidėjas nevaržo galimybės susitarti dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo ar sudaryti keletą tokių susitarimų. Šalių susitarimu, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja eiti papildomas pareigas ar dirbti papildomą darbą nėra sudaroma nauja savarankiška darbo sutartis, o tik modifikuojama galiojanti darbo sutartis, t.y. susitariama dėl visiškai kitos darbo funkcijos, negu yra sudaryta pagrindinio darbo ar pagrindinių pareigų sutartis.
Susitarimo dėl papildomo darbo nereikėtų painioti su darbo masto padidinimu, kuris yra siejamas su tos pačios pagrindinės darbo funkcijos atlikimo intensyvumu. Taigi, darbdaviui siekiant išplėsti darbuotojo pareigų apimtį, arba susitarti, kad kai nėra vieno darbo, darbuotojas vykdo kitą darbą, rekomenduotina darbo sutartį papildyti sąlyga dėl papildomo darbo.
Susitarimas dėl išlaidų kvalifikacijos kėlimui, mokymams
Išleidžiant darbuotoją stažuotis ar kitu būdu keliant jo kvalifikaciją, be abejo darbdavys tikisi, kad tokios investicijos jam bus naudingos, t.y. darbdavys nori būti užtikrintas, kad darbuotojas ir toliau liks įmonėje arba nusprendus jam išeiti iš darbo, bus atlygintos patirtos išlaidos dėl jo kvalifikacijos kėlimo.
Darbo kodekse yra įtvirtinta nuostata (95 str. 5 d.), kad darbo šalys gali susitarti, jog nutraukus darbo sutartį, esant darbuotojo kaltei arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Tokį susitarimą rekomenduojama įtvirtinti darbo sutartyje. Taip pat siunčiant į konkrečius mokymus, patartina darbuotoją pasirašytinai supažindinti su mokymų kaina, kelionės kaina ir kitomis mokymų sąlygomis.
Susitarimas dėl nemokamų atostogų
DK 184 str. 1 d. yra pateiktas išsamus sąrašas atvejų, kai nemokamos atostogos turi būti suteikiamos darbuotojo reikalavimu. Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Kyla klausimas, ar gali būti suteikiamos nemokamos atostogos darbuotojui kitais atvejais, kurie nėra numatyti darbo kodekse, jei įmonėje nėra sudaryta kolektyvinė sutartis.
Remiantis DK 185 str., darbo sutartyje gali būti nustatytos ilgesnės trukmės bei kitų rūšių atostogos. Vadinasi, darbo santykių subjektams neatimama galimybė darbo sutartyje gera valia susitarti dėl tokios rūšies atostogų kaip nemokamų suteikimo, jų priežasties ar trukmės.
Konfidencialumas ir nekonkuravimas
Siekiant užtikrinti komercinės paslapties išsaugojimą būtina įmonėje sudaryti neatskleistinos informacijos sąrašą ir su juo pasirašytinai supažindinti darbuotojus. Darbuotojas neturi teisės atskleisti informacijos, kurią darbdavys pripažino komercine paslaptimi. Tokia sąlyga užkerta kelią įmonės darbuotojams naudoti savo specialias žinias ar sukauptą patirtį kitoje konkuruojančioje įmonėje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, kad pagal įstatymą laiko trukme nustatytas draudimas naudoti darbo santykių pagrindu sužinotą komercinę paslaptį nereiškia įmonės ūkinės veiklos laisvės paneigimo, nes, tik suėjus įstatymo nustatytam terminui, buvęs darbuotojas turi teisę konkuruoti su buvusiu darbdaviu. Taigi konfidencialumo sutarčių su darbuotojais sudarymas yra svarbus ne tik tęsiantis darbo santykiams, bet ir jiems pasibaigus. Ši konfidencialumą užtikrinanti sąlyga gali būti derinama su nekonkuravimo reikalavimu.
Darbo sutartyje inkorporuotas nekonkuravimo susitarimas į darbo sutartį kaip jos papildymas gali būti vertinamas kaip galiojantis civilinis teisinis susitarimas, sukuriantis jo šalims civilines teises ir pareigas, nes Darbo Kodekso normos nekonkuravimo susitarimų nereglamentuoja, todėl jis netaikytinas. Taigi, nustačius darbuotojui teisingą kompensaciją už nekonkuravimą, toks susitarimas laikytinas galiojančiu.
Kitos į darbo sutartį rekomenduotinos įtraukti sąlygos
Kadangi darbo santykiai grindžiami darbuotojo pavaldumo darbdaviui principu, patartina į darbo sutartį įtraukti šias nuostatas:
- Darbuotojas privalo laikytis Darbdavio nustatytų darbo tvarkos taisyklių bei kitų lokalinių aktų (įskaitant įsakymus), su kuriais Darbuotojas buvo supažindintas sudarant šią Darbo sutartį ar bet kada po šios Darbo sutarties sudarymo;
- Jeigu Darbuotojas negali dirbti dėl laikino nedarbingumo ar kitų priežasčių, jis asmeniškai arba per kitus asmenis kaip įmanoma greičiau įsipareigoja pateikti Darbdaviui informaciją apie neatvykimą į darbą, neatvykimo priežastis ir numatomą nebuvimo darbe trukmę. Nepranešimas apie neatvykimą, nepaisant neatvykimo priežastys svarbios, ar ne, laikytinas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu;
- Darbuotojas įsipareigoja be išankstinio raštiško Darbdavio leidimo tiesiogiai ar netiesiogiai papildomai nedirbti, nedalyvauti ir neveikti jokioje įmonėje ar versle, konkuruojančioje ar susijusioje su Darbdavio veikla, už darbdavio ribų, taip pat nepriimti iš trečiųjų šalių pasiūlymų dirbti tapatų ar artimai susijusį su pagal šia sutartimi darbuotojo dirbamą darbą darbo sutarties galiojimo metu. Tokia veikla laikoma nesuderinama su Darbuotojo funkcijomis pagal šią sutartį;
- Darbuotojas koncentruoja visus savo darbo sugebėjimus pagal šią Sutartį jam patikėtoms pareigoms vykdyti. Darbuotojas įsipareigoja sąžiningai, laiku, tiksliai ir profesionaliai atlikti savo darbo pareigas ir funkcijas, būti iniciatyvus, komunikabilus, gebėti dirbti komandoje laikytis Darbdavio nurodymų, būti lojalus ir vengti interesų konflikto. Darbuotojas įsipareigoja nenaudoti Darbdavio turto jokiai kitai veiklai, išskyrus darbo funkcijų vykdymą (išskyrus atvejus, kai yra gautas išankstinis Darbdavio rašytinis leidimas).
- Darbuotojas įsipareigoja šios Darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar jos nutraukimo atveju, gavęs atitinkamą darbdavio reikalavimą, nedelsiant perduoti darbdaviui visus ir bet kuriuos klientų sąrašus, korespondenciją ir/ar kitus dokumentus, turtą (automobilį, kompiuterį, programinę įrangą ir/ar programas, kitą turtą, jei darbuotojui jis buvo perduotas) ir/ar duomenis bei duomenų laikmenas, priklausančias darbdaviui;
- Darbuotojas negali sulaikyti darbdavio turto ir negali įskaityti darbdavio turto dėl jokios priežasties, įskaitant tas, kai Darbdavys turi skolų Darbuotojui. Tuo atveju, jeigu Darbuotojas negrąžina Darbdavio turto ar Darbuotojas turi skolų Darbdaviui, šalys susitaria, kad Darbdavys turi teisę atlikti įskaitymą visa apimtimi iš Darbuotojui priklausančių sumų, jei pasibaigia darbo santykiai tarp šalių.
- Teisės į visus intelektinės nuosavybės objektus (autorinius kūrinius, patentų, know – how, pramoninio dizaino, prekių ir paslaugų ženklų objektus ir t.t.), sukurtus darbo procese ar ryšium su darbu, visam šių teisių galiojimo laikotarpiui išimtinai priklauso darbdaviui maksimalia apimtimi, leidžiama įstatymų. Laikoma, kad į darbuotojo įprastines funkcijas įeina pareiga kurti intelektinę nuosavybę, ir už intelektinės nuosavybės sukūrimą papildomai neapmokama, nebent atskiru atveju šalys susitartų kitaip;
- Šalys susitaria, kad su darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbą, darbdavio nurodymais, darbuotojas supažindinimas el. paštu adresu;
- Darbuotojo veiksmai ar neveikimas laikomi šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, jeigu Darbuotojas: pažeidžia lojalumo, interesų konfliktų vengimo, konfidencialumo, maksimalaus atidumo, rūpestingumo principus, kitus įsipareigojimus nustatytus darbo sutartyje. Bet kokia Darbuotojo veikla, kuri mažina darbdavio konkurencingumą ar prieštarauja Darbdavio interesams ar nesuderinama su profesijos standartais, taip pat laikoma šiurkščiu Darbuotojo darbo drausmės pažeidimu.
- Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese, taip pat kai, darbuotojo darbas tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.
- Darbdavys turi teisę sumažinti darbuotojo darbo pareigų apimtį arba nesuteikti darbo, esant pagrindui prarasti pasitikėjimą lojalumu ir/ar gebėjimu tinkamai vykdyti pavestas darbo funkcijas, palikdamas darbuotojui darbo užmokestį.
Šalys, sudarydamos darbo sutartį, neturi visiškos laisvės pasirinkti jos sąlygas, nes yra saistomos įstatymo leidėjo nustatytų sąlygų, tačiau vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais darbdaviui rekomenduotina įtraukti aukščiau nurodytas sąlygas į darbo sutartį, kurios palengvintų darbdavio teises darbo sutarties vykdymo laikotarpiu bei geriau užtikrintų darbdavio interesus, siekiant nutraukti darbo sutartį.
