Dalį pastatų, kuriuose Latvijoje įsikūrusios „Iki“ parduotuvės, valdanti bendrovė „A.F.P. of Northern America“ portalui lrytas.lt patvirtino, kad ją domina kitų prekybos tinklų pasiūlymai užimti patalpas.
„Palink“ atstovai teigė, kad tai, kad vienos parduotuvės uždaromos, o naujos atidaromos – normalus procesas siekiant prisitaikyti prie rinkos poreikių. Juolab „A.F.P. of Northern America“ prekybos tinklui nuomoja 12 parduotuvių patalpas, o „Iki“ Latvijoje turi 52 parduotuves, į naują parduotuvę Rygoje pernai investavo beveik 8 mln. Lt.
Teismas sudavė smūgį
Prekybos tinklo „Iki“ finansų direktorius Linas Obuolevičius pripažino, kad praėjusieji metai Latvijos bendrovei nebuvo itin palankūs.
„Dėl Latvijos teismo sprendimo iškelti nemokumo bylą bendrovė patyrė didžiulių nuostolių. Vis tik esame tikri, jog SIA „Palink“ sugebėjo stabilizuoti savo padėtį rinkoje, o su šia patirtimi ir stipria komanda Latvijoje toliau sėkmingai vykdys veiklą“, - tvirtino L.Obuolevičius.
Po šio teismo sprendimo „Palink“ advokatas Lauris Liepa Latvijos naujienų portalui nozare.lv sakė, jog pirminis teismo sprendimas, kad įmonė nemoki, bendrovei atnešė daugiau kaip 100 tūkst. latų (apie 0,5 mln. Lt) nuostolių.
Iš viso 2012 m. „Iki“ apyvarta Latvijoje mažėjo 9 proc., iki 331,8 mln. Lt. „Iki“ vykdomojo direktoriaus Dariaus Malakausko teigimu, tai lėmė būtent šis teismo sprendimas.
Vėliau Latvijos aukščiausiasis teismas bylą sustabdė, o metų viduryje Rygos Kuršo rajono teismas ją išsprendė bendrovės naudai.
Parduotuvių nemažės
Šiuo metu Latvijoje veikia 52 „Iki“ tinklo parduotuvės, kuriose dirba 1300 darbuotojų. D.Malakauskas tikino, kad šis skaičius mažinamas nebus, tačiau nepelningai veikiančios parduotuvės bus uždaromos – taip tinklo veikla optimizuojama ir siekiama geresnių rezultatų. Vietoje jų turėtų atsidaryti naujos.
„Konkrečių plėtros planų šiuo metu negalime atskleisti, tačiau parduotuvių skaičius iš esmės nekis. Nežymus parduotuvių skaičiaus kitimas yra natūralus prekybos sektoriaus veikloje“, – sakė „Iki“ atstovas.
„Iki“ vykdomasis direktorius D.Malakauskas tvirtino, esą nuomos sutartys su bendrove A.F.P. of North America Inc.” galioja ir yra vykdomos.
Tačiau „A.F.P. of North America Inc.”nekilnojamo turto departamento vadovė Anita Koroševska sakė nežinanti, kaip šios sutartys klostysis toliau ir ieškanti potencialių klientų, kurie galėtų patalpas užimti dabartiniam nuomininkui pasitraukus.
„Prekybos sektoriaus veiklos principai visur panašūs, nepriklausomai nuo šalies, kurioje veikla vykdoma. Veiklos optimizavimas vienas iš prekybos tinklo sėkmės faktorių, kuomet pastangos, resursai ir ištekliai telkiami ten, kur ši veikla yra pelninga.
Pavyzdžiui, Lietuvoje ir Latvijoje šiemet buvo uždaryta po 1 parduotuvę. Parduotuvių koncepcijos tobulinimas yra nuolatinis procesas, kurio metu siekiama kuo geriau suprasti ir tenkinti pirkėjų poreikius“, aiškino „Iki“ finansų direktorius L.Obuolevičius.
Skirtingas pirkėjo portretas
Anot jo, Lietuvoje ir Latvijoje kompanijos veikla skiriasi. „Palink“ grupės bendrovių situacija Lietuvoje bei Latvijoje yra skirtinga ir vargiai gali būti palyginama, todėl ir iššūkiai, natūralu, yra skirtingi. Visų pirma, Latvijos bendrovė užima gerokai mažesnę rinkos dalį mažmeninės prekybos maisto produktais sektoriuje, kadangi palyginti su kitais rinkos žaidėjais vėliau įžengė į Latvijos rinką. „Iki“ prekės ženklo žinomumas Latvijoje taip pat yra mažesnis nei Lietuvoje“, -aiškino L.Obuolevičius.
Lietuvoje „Iki“ šiuo metu turi 238 parduotuves – daugiausiai iš visų prekybos tinklų. Šiemet planuojama Lietuvoje atnaujinti 38 tinklo parduotuves, kai kurios jų po atnaujinimo iš „Iki Cento“ taps „Iki“, taip pat ketiname atidaryti dar 6 naujas parduotuves. Latvijoje pernai sėkmingai įvykdytas 17-os „Cento“ parduotuvių prekės ženklo pakeitimas į „Iki“.
„Atsižvelgiant į tai, jog kiekviena šalis turi skirtingus verslo aplinkos teisinius, politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius bruožus, natūralu, jog ir strategijos negali būti identiškos. Pagrindinis Lietuvos ir Latvijos pirkėją skiriantis bruožas yra lojalumas. Latvijos pirkėjas yra mažiau lojalus klientas.
Be to, 80 proc. Latvijos pirkėjų neturi galimybės taupyti rytdienai ir kiekvienas sezoninis pragyvenimo sąnaudų padidėjimas (tokių kaip šildymas ir pan.) verčia mažinti išleidžiamą pajamų dalį maistui“, - skirtingus Lietuvos ir Latvijos pirkėjo protretus piešė L.Obuolevičius.
