Verslininkas teigia, kad banko darbuotojai suklastojo jo parašą žemės pirkimo sutartyse. Bankas pripažįsta, kad parašas – nežinia kieno.
Tačiau aiškina, kad tai nesvarbu. Esą pervedant pinigus žemės pardavėjams buvo vykdomos anksčiau su verslininku sutartos sąlygos, be to, marijampolietis pretenzijas pareiškė tik po beveik dviejų metų.
Bankas įtaria, kad verslininkas tapo nemokus ir bando išvengti atsakomybės už prisiimtus finansinius įsipareigojimus, praneša „Lietuvos ryto“ televizija.
Prieš šešerius metus verslininkas Valdemaras Pakalniškis sumanė šalia Kauno įsigyti tris žemės sklypus ir įrengti saulės energijos jėgainę.
Bankas „Nordea“ marijampoliečiui suteikė 1,7 mln. litų kredito liniją. Trijų sklypų savininkams V.Pakalniškio vardu buvo sumokėta daugiau nei pusantro milijono litų. Tačiau verslininkas aiškina, kad parašus pirkimo sutartyse padėjo ne jis, o banko darbuotojai.
Iš tiesų V.Pakalniškio parašai ant skundo teismui ir ant paskolos sutarties nesutampa.
Anot V.Pakalniškio, kalbos apie artėjančią krizę jį atbaidė nuo noro investuoti, tačiau jis dėl banko kaltės tapęs skolininku.
„Nordea“ atstovai nei patvirtina, nei paneigia, kad parašus sutartyse už verslininką galėjo suraityti banko darbuotojai. Esą pirmos instancijos teismas, net ir atlikęs ekspertizę, nesugebėjo išsiaiškinti parašų autorystės.
„Mes surinkome visus savbo darbuotojų parašus ir patys kreipėmės į ekspertizę, teisminė ekspertizė negali išsiaiškinti kieno tai yra parašas“, - sakė banko „Nordea“ komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas. „Ta darbuotoja, kuri atliko pavedimą, sako - aš nežinau, kieno čia parašas ir antspaudas“, - piktinosi verslininkas V.Pakalniškis.
V.Pakalniškis taip pat teigia, kad bankas pradangino pinigų pervedimo dokumentų originalus. Taip pat niekas iš aukštesnes pareigas užimančių banko darbuotojų esą nepatvirtino jo vardu vykdytų šimtatūkstantinių pervedimų: „Daugiau nei 500 tūkst. litų net nėra autorizavimo, kas privalu, konvertuota be mano sutikimo, niekas nežino kieno antspaudas, kieno parašas“.
Generalinė prokuratūra prieš dvi savaites atnaujino V.Pakalniškio prašymu pradėtą tyrimą dėl galimai nusikalstamos banko darbuotojų veiklos.
„Nordea“ atstovai visus verslininko priekaištus atmeta. Esą vyras sudėtingas apgavystės schemas sugalvojo, nes tapo nemokus. Tai esą patvirtina ir tai, kad pretenzijas V.Pakalniškis pradėjo reikšti tik praėjus beveik dvejiems metams po sklypų įsigijimo: „Mes manome, kad klientas yra jau ilgą laiką nemokus, ir bando išvengti finansinių įsipareigojimų, kurdamas tokio pobūdžio modelius“, - sakė V.Cucėnas.
Pirmos instancijos teismas V.Pakalniškio priekaištų „Nordea“ bankui netenkino. Anot teisininkų, verslininkui bus sunku įrodyti, kad žemės pirkimo sutartis buvo įvykdyta ne jo valia. Esą, net jei sutartis bus pripažinta negaliojančia, V.Pakalniškis privalės grąžinti pinigus bankui, nes neginčijo sandorio iš karto po jo sudarymo.
„Vien tik parašo buvimas ar nebuvimas nieko ir nereiškia, jei vėliau tie pinigai buvo naudoti. Jis savo faktiniais veiksmais tą pavedimą priėmė. Tai reiškia, jis sutiko su tokiais banko veiksmais“, - komentavo teisininkė Vilija Viešūnaitė.
„Ką duos tam žmogui procesai, užvesti teismuose? Tai yra terminai, per kurį jis nemokės palūkanų bankui ir tikėtina, kad po kelių metų, kai teismai baigsis, nebus iš ko išieškoti tų lėšų bankui“, - aiškino teisininkas Aivaras Raišutis.
V.Pakalniškis tikina, kad dėl banko kaltės žlugo jo verslai, apie kuriuos vyras nelinkęs kalbėti.
Praeityje du kartus pavardę keitęs marijampolietis sako vadovaujantis kelioms įmonėms, tačiau teisme deklaravo, kad per aštuonis mėnesius gavo 300 litų pajamų.
Prieš kelerius metus šio verslininko vadovaujama jau bankrutavusi bendrovė buvo įtariama apgaulės būdu pasisavinusi Medicinos banko pinigus.
