Kartu su „Memelio miestu“ žlugo ir viltys atiduoti marių krantinę gyventojams

Ar Klaipėdos gyventojai ir svečiai galės džiaugtis nauja poilsio ir pramogų zona prie marių? O gal pačiame miesto centre iškils dar vienas krovos terminalas? Atsakymų į šiuos klausimus kol kas neranda ne tik miesto valdžia. Panašu, kad dėl uosto viduryje įsiterpusios pramoninės teritorijos ateities aiškios nuomonės neturi ir naujieji sklypo savininkai, neseniai dar keleriems metams pratęsę nuomos sutartis su čia veikiančiomis keliolika įmonių.

Į "Memelio miesto" projektą planuota investuoti beveik 600 mln. litų, tačiau planai liko neįgyvendinti.<br>E.Petkutė
Į "Memelio miesto" projektą planuota investuoti beveik 600 mln. litų, tačiau planai liko neįgyvendinti.<br>E.Petkutė
Daugiau nuotraukų (1)

Eglė Petkutė

2013-08-23 14:49, atnaujinta 2018-03-01 19:00

Beveik 7 hektarų plote verslininkai planavo naują gyvenamąjį kvartalą su kultūros ir pramogų erdvėmis. Tačiau sprogus vadinamajam nekilnojamojo turto burbului, grandiozinis „Memelio miesto“ projektas žlugo, o kartu su juo ir ambicingi planai atverti Kuršių marių erdves ir Danės upės žiotis miestiečiams.

Šioje istorinėje miesto dalyje daugiau kaip pusšimtį metų veikė 7-oji laivų remonto įmonė, po privatizavimo tapusi bendrove „Laivitė“. 2006-aisiais ji pardavė turtą bendrovei „Memelio miestas“, kurią valdė įmonės „Kretingos grūdai“ akcininkai.

Laivų remontui - ne vieta?

Naujieji teritorijos savininkai neslėpė ambicijų buvusią pramoninę teritoriją paversti patrauklia gyvenamąja ir poilsio zona, o tuo pačiu ir nauju traukos objektu su vaizdu į marias ir Kuršių neriją.

Vystytojai pasiekė, kad uosto įmonių apsupta teritorija būtų išbraukta iš uosto ir taptų miesto dalimi. 2008-ųjų birželį tai savo sprendimu patvirtino Vyriausybė. Uostininkų ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių nuomonės tuokart susikirto – tuometis Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, jog ši vieta turi priklausyti uostui, mat Uosto direkcija jau anksčiau investavusi milijonus litų krantinėms tvarkyti. Tačiau visai kitokios nuomonės buvo miesto politikai. Jų teigimu, pačiame miesto centre laivai neturi būti remontuojami, čia nedera vykdyti ir krovos.

Buvęs Klaipėdos miesto meras, dabar Tarybos narys, Rimantas Taraškevičius teigė savo nuomonės šiuo klausimu nepakeitęs: „Koks laivų remontas miesto centre? Ir kaip iš teritorijos išvažiuotų sunkusis transportas? Tiesiai į centrą? Ši vieta uosto infrastruktūrai vystyti visiškai netinka“. Jo manymu, uostui plėstis erdvės užtenka ir kitur, o klaipėdiečiams būtina palikti laisvą prieigą prie marių, nes tokių mieste nėra daug.

Turtą pardavė varžytinėse

Į „Memelio miesto“ projektą buvę šeimininkai planavo investuoti beveik 600 mln. litų. Buvo atlikta išsami studija, parengtas architektūrinis projektas. Pagal jį nuo senų laikų likę apgriuvę statiniai turėjo būti nugriauti. Jų vietoje būtų iškilę gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatai su konferencijų salėmis, kazino, naktiniais klubais, taip pat 20 aukštų viešbutis, įrengta promenada su apžvalgos aikštele, kultūros renginių erdvės. Nežinioje liko ir planai prie marių statyti naują Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatą.

Tačiau įgyvendinti savo planų ir pastatyti unikalų kvartalą bendrovės „Memelio miestas“ vadovai nespėjo. Projektui paėmę didelę banko paskolą, verslininkai netrukus buvo priversti nuleisti rankas. Kurį laiką „Memelio miesto“ turtą jie bandė parduoti, tačiau nesėkmingai. Galiausiai praėjusių metų pabaigoje SEB bankui įkeistas turtas parduotas varžytinėse. Jį už 33 mln. litų įsigijo SEB finansų grupei priklausanti Lietuvos nekilnojamojo turto valdymo bendrovė „Litectus III“.

Nuomos dar trejus metus

Ką ketina daryti naujieji teritorijos prie marių savininkai, kol kas nežino nei patalpas nuomojantys verslininkai, nei miesto valdžia. Įvažiavus pro visą parą saugomus vartus ir apsidairius aplink, nematyti jokių naujos veiklos požymių. Išlikusiuose mūriniuose pastatuose ir toliau veikia kelios dešimtys įmonių, čia įsirengusios biurus, gamybines patalpas, sandėlius. Prieglobstį buvusioje laivų remonto teritorijoje rado ir jaunieji menininkai – erdviose patalpose vyksta šokių, teatro repeticijos, antrame aukšte įsikūrusi garso įrašų studija.

Patalpų nuomininkai, paklausti, kokia ateitis jų laukia šioje vietoje, tik patraukė pečiais. Jie sakė dirbsiantys čia tol, kol galės, o kaip bus ateityje, niekas jų esą neinformuoja.

Tačiau akivaizdu, kad bent artimiausius trejus metus vaizdas šioje vietoje mažai keisis. Neseniai naujieji „Memelio miesto“ šeimininkai – bendrovė „Litectus III“ su visais nuomininkais pratęsė nuomos sutartis iki 2016-ųjų birželio.

Regi naują traukos zoną

„Kai teritoriją perėmė bendrovė „Memelio miestas“, mums buvo pasakyta – treji metai, ir būsim išvaryti, tačiau niekas nepasikeitė iki šiol“, - teigė nuo 2009-ųjų patalpas nuomojančios reklamos įmonės „Atsis“ projektų vadovas Domas Stankovičius.

Naujiems „Memelio miesto“ vystytojų planams turės pritarti Klaipėdos miesto savivaldybės taryba. Tam, kad teritorija būtų pritaikyta naujoms reikmėms, teks rengti naują detalųjį planą, mat šios zonos paskirtis tebėra pramoninė ir gyvenamieji pastatai čia nėra numatyti.

„Ši teritorija turi būti atiduota miestui ir tapti Klaipėdos senamiesčio dalimi. Danės krantinės sutvarkytos, atstatytas Pilies uostelis, neseniai iškilo ir naujasis Smiltynės perkėlos keleivių terminalas. Norėtųsi, kad „Memelio miesto“ vizija būtų įgyvendinta – taip istorinė miesto dalis taptų dar patrauklesnė“, - įsitikinusi Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė architektė Ramunė Staševičiūtė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.