Šiauliams surinkti pinigus už reklamą – per sunku

Kadaise į Šiaulių biudžetą už reklamos stendus kasmet įplaukdavo gerokai per 0,5 milijono litų. Dabar – keliskart mažiau. Tačiau kalta ne krizė.

Tikėtina, kad rinkliavos kol kas neskubama reikalauti, nes politikams patiems reikia reklamos paslaugų.
Tikėtina, kad rinkliavos kol kas neskubama reikalauti, nes politikams patiems reikia reklamos paslaugų.
Daugiau nuotraukų (1)

Gintaras Šiuparys

Aug 30, 2013, 6:00 AM, atnaujinta Mar 1, 2018, 4:08 PM

Skolose dūstantys Šiauliai atsidūrė aklavietėje: pinigų nebeskolina net bankai. Tačiau net tai neprivertė sukrusti savivaldybės vadovų, kuriems nė motais, kad kai kurie verslininkai metų metus nemoka rinkliavos už išorinę reklamą.

„Lietuvos rytui” pradėjus domėtis šiais reikalais paaiškėjo, kad savivaldybėje niekas net nežino, kiek mieste yra išorinės reklamos įrenginių ir apmokestinamųjų reklamos plotų.

Meras įspėjimo neišgirdo

Šiaulių miesto biudžeto įplaukos iš rinkliavos už išorinę reklamą didėjo kasmet nuo 1999 iki 2009-ųjų.

1999 metais verslininkai sumokėjo 30 tūkst. litų, o 2008-aisiais – beveik 617 tūkst. litų.

Maža to, tuomet reklamos verslu užsiimančios įmonės liko skolingos dar 150 tūkstančių litų.

Užtat paskui pajamos smarkiai sumenko: 2009-aisiais savivaldybė gavo 293 tūkst., 2010 metais – 192 tūkst., 2011 metais – 233 tūkst., pernai – 268 tūkst., o šiemet iki rugpjūčio mėnesio – 182 tūkst. litų.

Šiaulių meras Justinas Sartauskas iš savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialisto Petro Slonksnio dar 2011-ųjų birželį gavo raštą, kad drastiškai mažėja pajamos iš rinkliavos už reklamą.

Specialistas siūlė kaip nors spręsti kilusią problemą.

Tačiau niekas nepasikeitė. Maža to, iš savivaldybės buvo atleistas reklamos reikalus tvarkęs Vilius Puronas.

Jis neslėpė gavęs ankstesnio mero Genadijaus Mikšio nurodymą apskritai nesidomėti, kiek į biudžetą patenka pinigų už reklamą.

Vis dėlto šiuo metu V.Puronas neslepia, kad 2009–2011 metais į biudžetą negauta mažiausiai milijono litų rinkliavos, o vienu metu net 99 proc. visų reklamos plotų buvo nelegalūs.

Prokurorai skaičiuoja žalą

Vis dėlto šiems reikalams spręsti savivaldybėje buvo sudaryta darbo grupė.

Joje dirbęs tarybos narys Artūras Visockas sakė, kad padėtis tragiška: „Tai pavadinčiau sistemine netvarka, kurią toleruoja savivaldybės vadovai.”

Politikas seniai siūlė mažinti reklamos įkainius, kad verslininkams nekiltų pagundos nemokėti. Tačiau į tai buvo atsižvelgta tik po metų, o neparankiam tarybos nariui galiausiai nebeliko vietos šioje darbo grupėje.

Galiausiai A.Visockas dėl šios netvarkos kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą.

Pareigūnai įvertino tik vieną reklamos skydą: per pusketvirtų metų už jį savivaldybei nesumokėta per 50 tūkstančių litų.

Tokių reklamos vietų mieste galybė.

Leidimas – vos vienas

Tačiau savivaldybė net nežino, kiek yra mieste reklamos plotų, užtat nusiteikusi samdyti skaičiuotojus.

„Artimiausiu metu skelbsime viešąjį pirkimą įsigyti reklamos specialųjį planą.

Jame bus tiksliai inventorizuoti visi mieste esantys reklamos įrenginiai ir jų plotai”, – tokį atsakymą pateikė savivaldybės atstovė Jūratė Rauduvienė.

Negana to, paaiškėjo, kad negaunama pajamų ir už ant viešojo transporto užklijuotą reklamą: savivaldybės įmonė „Busturas” 2008–2013 metais už tai nesumokėjo nė cento.

J.Rauduvienė prasitarė, jog dabar reklama yra ant 16 iš 97 mieste važinėjančių bendrovės „Busturas” autobusų, o leidimas šįmet išduotas tik vienas. Ir tai mikroautobusui. Už jį sumokėta 328 litai rinkliavos.

Politikų veidai – socialinė akcija

Prieš pastaruosius parlamento rinkimus Šiauliuose puikavosi dabartinių Aplinkos ministerijos vadovų Valentino Mazuronio ir Daivos Matonienės atvaizdai.

Politikai buvo nusifotografavę su artrito draugijos „Artis” atstove ir reklamavo seniai praėjusią Tarptautinę tolerancijos dieną.

Vėliau paaiškėjo, kad bendrovės „Dizrega” stendas nelegalus, todėl už jį savivaldybei nemokama rinkliava. Kad niekas neprikibtų, ši reklamos akcija pavadinta ne politine, o socialine.

Negana to, ši reklama kabojo dukart ilgiau, nei buvo už ją sumokėta. Įmonės atstovai teigė tiesiog neapsižiūrėję ir suklydę.

Tokia netvarka naudojasi ir kai kurie verslininkai, sukūrę schemą, kaip išvis nemokėti rinkliavos.

Jie susirenka pinigus iš reklamos užsakovo, bet gautą rinkliavos dalį pasilieka.

Kai skolų prisikaupia pakankamai, įmonei skelbiamas bankrotas. Tada įregistruojama nauja bendrovė, o nesumokėta rinkliava nurašoma.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.