Namų darbai prieš žiemą sode, darže ir kieme

Laikas raitotis rankoves ir kol nesubjuro orai pradėti ruošti savo namų aplinką žiemai. Kad ir kitąmet džiugintų daržas, sodas bei gėlynai, būtina tuo pasirūpinti dar prieš spustelint šaltukui. Dekoratyvinius vandens telkinius, lauko baldus – viską reikia paruošti šaltajam sezonui.

Rudeniop reikia prisiminti ne tik baigusius žydėti augalus, bet ir veją. Pirmiausia nuo vejos nugrėbiami nukritę lapai, nes kitaip pavasarį išvysite išguldytą ir pažeistą žolę.<br>I.Anicienės nuotr.
Rudeniop reikia prisiminti ne tik baigusius žydėti augalus, bet ir veją. Pirmiausia nuo vejos nugrėbiami nukritę lapai, nes kitaip pavasarį išvysite išguldytą ir pažeistą žolę.<br>I.Anicienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Armina Stepanovič ("Supernamai")

Sep 6, 2013, 3:57 PM, atnaujinta Mar 1, 2018, 12:50 PM

Veja ir augalai

Rudeniop reikia prisiminti ne tik baigusius žydėti augalus, bet ir veją. Pirmiausia nuo vejos nugrėbiami nukritę lapai, nes kitaip pavasarį išvysite išguldytą ir pažeistą žolę. Prieš žiemą veją reikėtų paskutinį kartą nupjauti ir patręšti specialiomis rudeninėmis trąšomis, kurios pamaitins šaknis maistingosiomis medžiagomis, pavasarį paskatins augimą. Rudeninis tręšimas padeda augalams lengviau prisitaikyti prie temperatūros pokyčių, skatina vegetaciją.

„Jei žolė yra sena ir auga ne pirmus metus, prieš užsningant ją galima patręšti dolomito miltais – 1 kg į 1 kv. m, kurie per žiemą įsigertų į dirvožemį ir veiktų ne tik kaip trąša, bet ir kaip dirvožemio rūgštingumą šalinanti priemonė. Tai labai atgaivina veją“, – pataria aplinkos dizainerė Inga Aničienė. Šiuos darbus reikėtų atlikti per rugsėjį, tačiau paskutinį kartą nupjauti veją atsižvelgiant į rudens orą. Svarbiausia nepalikti aukštos žolės žiemai, o su dolomitu pamulčiuoti galima prieš pat užsningant.

„Vienos iš populiariausių auginamų gėlių – rožės – apkarpomos spalio mėnesį, nebeduodama joms leisti naujų ūglių. Lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje sulaukus –5 ºC rožes reikia uždengti eglišakiais, o apie šaknis supilti durpių kauburėlius. Kartais užtenka tik apdengti. Šiek tiek pripratusios prie šalčio rožės būna atsparesnės“, – pasakoja I.Aničienė.

Iš jautresnių augalų yra hortenzijos – jų šakeles reikėtų patrumpinti, kaip ir rožes užpilti durpėmis, bei uždengti eglišakiais arba daržo plėvele, tačiau tai padaryti nelaukiant pirmojo šaltuko – hortenzijos jo bijo. Maždaug iki rugsėjo vidurio turėtų būti pasodintos visos svogūninės gėlės, kurių žydėjimo norime sulaukti kitais metais – narcizai, tulpės, hiacintai, krokai.

Prieš užšąlant visi spygliuočiai augalai dar turėtų būti gausiai palaistomi, kad žiemai kiek įmanoma daugiau prisigertų drėgmės, nes pasirodžius ryškiai pavasarinei saulei išgarina jos labai daug, o šaknys dažnai dar būna įšalusios. Per mažai drėgmės gavę spygliuočiai po žiemos gali nugelsti. Reikia pasirūpinti ir kieme augančiais vazoniniais augalais. Kai augalas gali žiemoti lauke – kalninės pušelės, kadagiai, juos su visu vazonu galima įkasti į žemę. Vazonus reikėtų apsukti akmens vata ir laikyti užuovėjoje bei nepamiršti rudenį gausiai palieti. Visų lapuočių krūmų ir medžių lapus reikėtų sugrėbti, nepalikti dirvožemio paviršiuje, nes juose mėgsta veistis kenkėjai ir įvairios ligos.

Sodas ir daržas

Rudenėjant gamtoje jaučiame spartų gyvybės mažėjimą, o kad ji vėl atgimtų ankstyvą pavasarį, reikia sutvarkyti sodą ir daržą. Svarbu baigti nurinkti derlių, tuomet pagerinti nualintą dirvą, padėti peržiemoti augalams. Žieminių veislių vaisiams reikia leisti sunokti ant medžių iki spalio vidurio, nes per anksti nuskinti prastai laikosi, greitai vysta ir būna ne tokie skanūs. Jei norite sutaupyti ir neleisti pinigų vaisių skintuvui, patys pasigaminkite nesudėtingą ir ekologišką tokį įrenginį iš antrinių žaliavų. Jums reikės plastikinio butelio, kurio apačią nupjovę kakliuką užmaukite ant atitinkamai nudrožtos karties.

Kasmet spalio mėnesį sodus rekomenduojama patręšti mineralinėmis trąšomis, o kas antrus metus – organinėmis. Kas treji–ketveri metai reikėtų nupurkšti senesnius vaismedžius, uogakrūmius ir dekoratyvinius augalus. Nepadarius to pavasarį, nukritus lapams galima nupurkšti žaliosios alyvos koncentratu: į kibirą vandens išmaišykite 600–800 g žaliosios alyvos. Tuomet žus žiemojančių kenkėjų kiaušinėliai ir ligų sukėlėjai, sunaikinsite samanas ir kerpes.

Neaptvertuose soduose žiemą medeliams nemažai žalos padaro smulkūs graužikai, tad juos patartina aprišti popieriumi, eglišakėmis, medžiagomis ar šiaudais – tai saugos ne tik nuo graužikų, bet ir žvarbių vėjų, apledėjimo ir šalčio. Mūsiškų žiemų sąlygomis dauguma medelių žiemoja gerai ir be priedangos, tačiau jaunus reikėtų apsaugoti nuo šalnų – juos pamulčiuoti. Ypač reikėtų pasirūpinti prieš metus ar vos šį rudenį pasodintais medeliais, nes jų žemė dar puri, tad ir šaknys gali pašalti greičiau.

Dekoratyviniai tvenkiniai ir baseinai

Nedideli dekoratyviniai kiemo telkiniai žiemą paprastai užsitraukia ledu. Turintiems seklius betoninius tvenkinukus specialistai pataria dar prieš šalčius išleisti vandenį, antraip nuo ledo gali suskilinėti sienelės. Dekoratyviniai vandens telkiniai, įrengti naudojant hidroizoliacinę plėvelę, ar plastikines talpyklas nereikalauja sudėtingos priežiūros.

Mažuose šio tipo tvenkinukuose augalai dažnai auga krepšeliuose, tad reikia nepamiršti jų iškelti. „Į tvenkinukus, iš kurių vanduo neišleidžiamas, galima įmesti guminį vaikišką kamuolį ar didelį surištą gniužulą šieno, kad atsiradus ledui jis turėtų šiokio tokio laisvumo ir negriautų tvenkinuko krantų, turėtų kur „vaikščioti“, – pataria I. Aničienė.

Puiki kliūtis susidaryti ledui – dekoratyvinių tvenkinių pakrančių augalai. Gilesnių dekoratyvinių tvenkinių nereikia niekaip specialiai paruošti šaltajam laikotarpiui. Ten, kur gylis siekia 120 cm, žuvytės paprastai sėkmingai žiemoja. Tvenkinuko apačioje būna pakankamai neužšalusio vandens, kad jos galėtų išgyventi žiemą. Jei žiema pasitaiko labai šalta, galima prakirsti eketes ir pridėti į jas nendrių, kad žuvytėms pakaktų oro. Iš seklesnių nei 120 cm dekoratyvinių tvenkinių būtina iškelti visas žuvytes ir per žiemą jas laikyti akvariume ar kubile.

Baseinų paruošimo žiemai darbai atliekami iki pirmųjų šalnų, tačiau patariama juos užbaigti, kol oro temperatūra nenukrito žemiau +5 ºC. Paliekant žiemoti baseiną su vandeniu, jo keisti nebūtina, svarbu nepamiršti išvalyti dugno, sienelių ir išrinkti šiukšlių. Turintiems baseinus su paviršinio vandens rinktuvais (baseinai su skimeriais) patariama nuleisti vandenį apie 20–30 cm žemiau vandens rinktuvo, kad ledas nesugadintų įrenginio.

Žiemą reikia stebėti vandens lygį, nes, esant gausiam kritulių kiekiui ir atodrėkiui, jis pakyla, o tuomet susidaręs ledas gali pridaryti nemažai žalos. Jei vandens bus per mažai, gali kilti pavojus povandeniniams šviestuvams – ledas gali juos suskaldyti. Dažnai baseino filtravimo įranga sumontuojama lauke ar nešildomoje patalpoje, tuomet reikia nepamiršti pašalinti vandenį iš filtro, siurblio ir šildytuvo. Prieš tai reikia atlikti filtro dezinfekciją specialiomis cheminėmis priemonėmis. Kitaip žiemą filtre atsiranda mikroorganizmų, kurie smarkiai sumažina filtravimo efektyvumą, o kartu ir vandens kokybę.

Baigus baseino konservavimo darbus reikėtų jį uždengti, kad vanduo būtų apsaugotas nuo kritulių ir purvo. Būtina paruošti žiemai ir laistymo sistemas – iš jų išpūsti orą, kad šaltis nepridarytų žalos įrenginiams.

Mediniai lauko baldai

Tinkamai pasirūpinę augalais ir vandens telkiniais, nepamirškite prieš šalčius sunešti į sandėliuką ar kitą patalpą šalčiui ir drėgmei neatsparių lauko baldų. Iš natūralaus medžio pagaminti sodo baldai bus naudojami daugelį metų, puoš namo ar sodybos terasą, aplinkai suteiks jaukumo.

Kad mediniai lauko baldai būtų ilgaamžiai, reikia juos tinkamai užkonservuoti ir palikti žiemoti kitam sezonui. Nuvalytus, išdžiovintus ir suteptus baldus geriausia sunešti į sausą, gerai ventiliuojamą patalpą – garažą ar sandėliuką.

Veiksmingiausias medienos impregnavimo būdas – giluminis-vakuuminis mirkymas, tačiau paviršių galima dengti impregnantu arba įprastai mirkyti. Tokiu impregnantu padengti lauko baldai labai aktyviai apsaugomi nuo drėgmės, pelėsio, grybelio ir gali išstovėti lauko sąlygomis apie dešimt metų be jokio dažų sluoksnio. Prieš paruošiant baldus žiemai ir padengiant impregnantu, juos reikia švelniai pašveisti švitriniu popieriumi, kad nuimtume per sezoną susidariusį viršutinį nešvarumų ir drėgmės sluoksnį – taip pašiaušiamas medžio paviršius, geriau geriasi impregnantas.

Patvariausi yra kietmedžio, tarkime, iš natūralaus ąžuolo pagaminti lauko baldai, tai ilgalaikė, tačiau nepigi investicija. Skandinavijoje, kur oro sąlygos kur kas atšiauresnės nei Lietuvoje, gana populiaru gaminti medinius lauko baldus iš minkštesnės ir pigesnės eglės medienos ir juos impregnuoti vakuuminiu būdu. Spygliuočių medienos baldus reikia stengtis išlaikyti švarius ir patariama kiekvieną sezoną nudažyti nauju dažų sluoksniu.

Tinkamai neprižiūrimi lauko baldai yra nuolat veikiami įvairių atmosferos pokyčių – drėgmės, saulės, sniego. Pirmiausia jie apšerpetoja, nes prisigeria daug drėgmės, o gavę pašalo keičia savo struktūrą: plečiasi, trūkinėja. Jei nėra galimybės medinių lauko baldų žiemai sunešti į patalpą, patartina juos sandariai uždengti plėvele palikus keletą plyšių orui įeiti, į kuriuos neprisnigtų ir neprilytų – tuomet uždengti baldai nešus.

Sodo priežiūros įrankiai ir technika

Profesionalūs sodo įrankiai padės efektyviau ir našiau atlikti aplinkotvarkos darbus. Kad tvarkant teritoriją darbai vyktų sparčiau, dažnai prireikia ne tik grėblių ar pjūklų, o ir galingų, bet kompaktiškų traktoriukų, kombinuotų įrankių, efektyvių ir patogių naudoti prietaisų. Nedideli manevringi traktoriukai ypač tinka nedideliems žolės plotams pjauti, valyti sniegą ir takelius, barstyti juos smėliu. Pravers ir lapų pūstuvas, kurio didelis oro srautas greitai nuvalys ir nemažus lapų, šiukšlių ar gyvatvorių nuopjovų plotus. Nupjautas medžių ir gyvatvorių šakeles susmulkinsite medžio smulkintuvu, o gautą masę galėsite panaudoti kompostui ar mulčiui.

Renkantis medžio smulkintuvą, pirmiausia reikėtų apsispręsti, koks prietaisas – benzininis ar elektrinis jums reikalingas. Mažesnėse teritorijose, kuriose patogiai prieinami elektros lizdai, galima naudoti elektrinius, o didesnių plotų priežiūrai geriau rinktis benzininį. Taip pat reikia pagalvoti apie tai, ką smulkinti reikės.

Vieni smulkintuvai skirti sumedėjusioms gėlėms ar daržovių liekanoms, pavyzdžiui, pomidorų daigams smulkinti. Nauji smulkintuvų modeliai turi ir dvi angas – smulkioms ir stambioms atliekoms.

Tarp sodo technikos įrenginių populiarėja naujovė – akumuliatoriniai įrenginiai. Nusipirkę vieną akumuliatorių, juo galėsite naudotis visa grupe įrenginių be akumuliatoriaus. Vienas akumuliatorius bus tinkamas lapų nupūstuvui, šluotai, gyvatvorių žirklėms, pjūklui, vejapjovei.

Baigus tvarkyti aplinką, paruošti žiemoti reikėtų ir sodo įrankius. Ypač nuo drėgmės patartina saugoti elektrinius prietaisus. Svarbu, kad ant paliktų žiemoti įrankių neliktų žemių ir kitų nešvarumų. Prieš padedant benzinu varomus prietaisus, reikia pasirūpinti, kad juose neliktų degalų –žiemą benzinas gali užšalti. Vejapjovę rekomenduojama laikyti padėtą ant lygios medinės lentos.

Apibendrinant galime teigti, kad rudenį savo namo ar sodybos aplinka reikia rūpintis lygiai taip pat atsakingai kaip ir pavasarį ar vasarą. Žiemai tinkamai paruošta aplinka garantuos gražesnę namų aplinką ateinantį pavasarį.

Daugiau žurnalo "Supernamai" straipsnių skaitykite naujausiame numeryje bei www.supernamai.lt

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.