Seną sovietinį pastatą buvo galima tiesiog apšiltinti, nutinkuoti, nudažyti ir pakeisti langus. Kaip dažnai ir daroma, bet daug keliaujantys architektai įkalbėjo miesto šeimininkus statinį rekonstruoti iš pagrindų. Todėl šiandien rezultatu džiaugiasi visi, o ypač – Jurbarko gyventojai.
„Baltos lankos – juodos avys, kas išmano, tas jas gano“ - ši mįslė pirmiausia šovė į galvą architektams, kai jie prisėdo prie projektų lentos. Todėl apdailai buvo pasirinktos juoda ir balta spalvos reprezentuojančios biblioteką, kaip rašto ir išminties šventovę. Biblioteka yra miesto kultūros židinys, tad Gabrėnai siekė sukurti ypatingą šio pastato įvaizdį Jurbarke. Pagrindinį statinio tūrį paryškina ir stiklo sistema sukurianti statinio išorės ir vidaus vizualinį ryšį, reprezentuojantį bibliotekos atvirumą. Naujasis korpusas yra kompozicinė ašis ir jungtis su senaisiais pastatais.
Bendroje naujojo ir senųjų korpusų estetinėje dermėje siekta harmonijos derinant detalių, angų aukščius, medžiagas. Senuosiuose pastatuose fasado stiklo sistemos intarpais ir mažesniųjų angų detalėmis paryškintos pirminės korpusų kompozicinės savybės, rastos sąsajos su pagrindiniu naujuoju tūriu.
Architektai siekė eksterjero ir interjero estetikos persipynimo, vientisumo, naudodami tas pačias medžiagas ir spalvas. Atskirai buvo suprojektuota ir parinkta dalis bibliotekos baldų, kitos vidaus detalės.
Ar savo pirminę įdėją išpildė 100 procentų? „ Gal 80“, - prisipažino Agnė ir Arnoldas.
