Maitinimo įstaigų šeimininkai tvirtina, kad dienos pietūs iškreipia rinkodarą, o juos ruošiantys virtuvės meistrai priversti pranokti išmonę. Tačiau ne paslaptis, jog pietauti susirenkantys žmonės daugeliui kavinių ir restoranų savininkų užtikrina pinigų srautą, kurio atsisakyti negalima.
Dėl šios priežasties dienos pietus siūlo beveik visos Kauno kavinės. Be jų neišsiverčia net prabangūs restoranai.
Vilioja lojalumo kortelėmis
Didžioji vidutines pajamas gaunančių kauniečių dalis pietauja kavinėse. Jeigu žmogus nėra užkietėjęs picų, sušių, kebabų ar čeburekų mėgėjas, jis įprastai valgo tose kavinėse, kurios yra arčiausiai darbo vietos. Tai visiškai suprantama, nes taip taupomas laikas.
Dažnai yra ir kita priežastis – maitinimo įstaiga, didindama kaimynystėje dirbančių lankytojų lojalumą, juos lepina nuolaidų kortelėmis ar vaišindama puodeliu kavos ir desertu.
Kava ir saldumynais už pinigus dienos pietų valgytojai mėgaujasi labai retai. Tokio rinkinio kaina dažnai prilygsta visiems pietums, kurių kainos Kauno kavinėse siekia nuo 9 iki 15 litų. Daugeliu atvejų toliau nuo miesto centro esančiose įstaigose pavalgyti galima pigiau nei senamiestyje ar Laisvės alėjoje.
Siekia įtikti plačiam ratui
Pietų kompleksą įprastai sudaro lėkštė sriubos ir karštas patiekalas, kai kur į kainą įskaičiuota stiklinė gėrimo – kompoto ar giros.
Vienos kavinės turi nesikeičiantį visos savaitės valgiaraštį. Kiekvieną savaitės dieną siūlomi tam tikri patiekalai. Kitos lankytojus stengiasi nustebinti kasdien pasiūlydamos vis kitokius valgius. Trečios vilioja į valgiaraštį įrašydamos iš karto du ar tris skirtingus dienos pietų kompleksus.
Taip patenkinamas įvairus klientų skonis, pritraukiami ir tie, kurie pietums piniginę linkę atverti plačiau, ir tie, kurie taupesni.
Iš miltų ar bulvių pagamintas antrasis patiekalas daugelyje vietų kainuoja pigiau nei kepsnys ar troškinys. Todėl kompleksų kainos toje pačioje kavinėje gali skirtis ketvirtadaliu ar trečdaliu.
Dienos pietums siūlomi patiekalai beveik visose kavinėse skiriasi nuo tų, kurie įrašyti į įprastą valgiaraštį. Dažnai jų porcijos būna truputį mažesnės, prie mėsos kukliau patiekiama garnyro.
Restoranai taip pat pilni
Kaune yra keli restoranai, kuriuose įprastai pietauja vadinamasis elitas. Valgyti šiose vietose jau tapo kone prestižo reikalas.
Pietų metu šalia šių restoranų išsirikiuoja prabangių automobilių eilės, o salėje prie stalelių galima išvysti žinomus Kauno verslininkus, advokatus, bankininkus, įmonių vadovus, politikus.
Lankytis šiuose restoranuose mėgsta ir išsipusčiusios turtingų vyrų žmonos. Visai nesvarbu, kad bent pora tokių restoranų yra gerokai nutolę nuo miesto centro. Tačiau per pietus čia kone kasdien galima sutikti nemažai Laisvės alėjoje ar senamiestyje dirbančių žmonių.
Turtingus klientus pritraukiantys restoranai šalia valgiaraščių taip pat turi dienos pietų pasiūlymų. Jų kainos bent pusantro ar du kartus didesnės už daugelio tų, kuriuos galima rasti paprastesnėse kavinėse.
Pavyzdžiui, viename iš Laisvės alėjoje Kauno verslininkų ir politikų itin mėgstamame restorane dienos pietūs kainuoja 17 litų. Už tai gaunama lėkštė sriubos ir vidutinio dydžio karštas patiekalas.
Savanorių prospekte įsikūręs restoranas, kuris pietų metu taip pat dažnai būna sausakimšas, siūlo du dienos pietų variantus. Pirmasis su sriuba ir dažniausiai mėsišku karštuoju patiekalu kainuoja 17 litų, antrasis – su sriuba ir kiek įmantresniu už pirmąjį karštuoju patiekalu – 23 litus.
Pietaujantys šiuose restoranuose įprastai dienos pietų pasiūlymais nepasitenkina. Ant stalų stovi vandens buteliai, vyno ar sulčių taurės, desertas, kava arba arbata. Nesunku suskaičiuoti, jog tokių pietų kaina siekia kelias dešimtis litų asmeniui.
Valgyklose nejauku, bet pigu
Ne visiems kauniečiams įkandamos kavinių ir restoranų kainos. Kuklesnes pajamas gaunantys ar taupūs žmonės žino vietų, kur pavalgyti per pietus galima vos už kelis litus.
Ir tai padaryti įmanoma ne tik kokiame miesto užkampyje, bet ir Laisvės alėjoje veikiančiose valgyklose. Valgyklose lėkštė sriubos kainuoja 2,5 – 2,8 lito, salotos – 2,2 – 3,8 lito. Bulvių ar varškės plokštainis – 4–5 litus, balandėliai, cepelinai – 6,50 lito.
Brangiausi – kepsniai, kainuojantys apie 7 – 8 litus. Tačiau šalia jų nepagailima bulvių ar jų košės, daržovių, salotų. Valgyklose atsigerti kompoto galima už litą, kavos ar kefyro – už pusantro.
Sulaukia kolegų pašaipų?
Valgyklose pietaujanti publika labai marga – nuo čiauškančių studentų iki skurdžiai vilkinčių vyresnio amžiaus kauniečių. Pirmieji dažniau valgo salotas, cepelinus ar plokštainį, o antrieji srebia sriubą ar kramsnoja maltinius.
Valgykloje papietauti pakanka pusvalandžio, o kartais tai galima padaryti dar greičiau. Pasirinkę tokį pietavimo būdą dirbantys kauniečiai ne tik sutaupo, bet ir per pietų pertrauką turi laiko pasivaikščioti, susitvarkyti neatidėliotinus reikalus ar pasidairyti po parduotuves.
Kaip reikėtų vertinti valgyklų maistą?
Įmantrių valgių egzotiškais pavadinimais ar pagardais jose tikrai nėra. Jie patiekiami paprastai ir dažnai net primityvokai. Dažnai valgyti toje pačioje vietoje greičiausiai pabostų, nes patiekalų asortimentas nėra įvairus.
Valgyklų darbuotojai valgytojų skaičiumi nesiskundžia, tačiau jie įsitikinę, jog žmonių jose būtų daugiau, jeigu ne visuomenės požiūris. Daugeliui kauniečių lankytis valgyklose – ne prestižas, nes iš jų šaiposi kolegos.
Pasitiki mokyklų virėjomis
Ryškėja ir dar viena tendencija – ieškantys nebrangaus, bet kiek įmanoma visaverčio maisto kauniečiai pietauti traukia į mokyklų valgyklas. Todėl dažnoje jų po 12 valandos nutįsta ne vien iš moksleivių, bet ir praeivių sudarytos eilės.
Už panašią, o kartais net ir gerokai mažesnę nei miesto valgyklose kainą mokyklose pietauja kostiumus vilkintys kontorų darbuotojai, karių, policininkų bei lakūnų uniformas dėvintys žmonės, žiniasklaidos, pramogų verslo atstovai ir paprasti darbininkai.
Kodėl vertėtų eiti valgyti į mokyklos valgyklą? Daugelis miestiečių jas renkasi ne tik dėl nedidelių kainų. Žmonės tiki, jog vaikams ruošiamas maistas bent jau turėtų būti visada šviežias ir geresnės kokybės, nei daugelyje kitų maitinimo įstaigų.
Šiltą maistą atveža tiesiai į darbo vietą
Būna dienų, kai išeiti pietauti nėra kada dėl to, kad užgriūva daug darbo. Kartais išeiti iš biuro nesinori dėl darganos ir šalto oro.
Tie, kurie į darbą neįsidėjo sumuštinio, alkani nelieka – jie užsisako maisto iš kavinės. Tai padaryti įmanoma ne tik į pageidaujamą maitinimo įstaigą paskambinus telefonu, bet ir užsisakius internetu.
Tiesiai į darbo vietą galima užsisakyti šiltą picą, čebureką su sultiniu, cepelinus, kepsnius, salotas, gėrimus.
Nemaža dalis maitinimo įstaigų pristatydamos maistą ne vienam, o keliems žmonėms ar visam kolektyvui už atvežimą papildomo mokesčio neprašo.
