Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas žino, kaip sumažinti šildymo išlaidas

Prieš kiekvieną šildymo sezoną pykstame ant viso pasaulio ir savo valdžios – kodėl gi toks brangus šildymas. Elektra, dujos, nafta, atsinaujinantys energijos šaltiniai – visa tai Lietuvoje neatsiejama nuo vieno iš svarbiausių energetikos sektorių – šilumos ūkio. Tad apie tai, kas lemia šildymo išlaidų mažinimą – pokalbis su Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentu Vytautu Stasiūnu.

Siekdami taupyti gyventojai stengiasi pradėti šildytis kuo vėliau.<br>M.Patašiaus nuotr.
Siekdami taupyti gyventojai stengiasi pradėti šildytis kuo vėliau.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

„Elektros erdvės“

Oct 11, 2013, 5:40 PM, atnaujinta Feb 21, 2018, 6:12 AM

Šiuo metu Lietuvoje veikia 357 centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemų. Visą šį didžiulį ir sudėtingą ūkį valdo daugiau kaip 50 šilumos tiekimo įmonių ir jų filialų, gaminančių bei tiekiančių gyventojams ir kitiems vartotojams apie 99 proc. šalyje CŠT tinklais perduodamos šilumos. Šilumą vamzdynais gauna daugiau kaip 30 tūkst. pastatų.

- Kiekvienais metais matome perkastas gatvių dangas, perklojamas po jomis požemines komunikacijas, magistralinių šilumos tiekimo vamzdynų sistemas. Ar tai reiškia, kad modernizuojate šilumos tiekimą?

Šiuo metu tarp Lietuvos ir, pavyzdžiui, Skandinavijos šilumos tiekimo lygio. pastatų bei jų inžinerinių sistemų esamos būklės - didelė bedugnė. Jie viską pasiekė modernizuodami savo sistemas. Per pastarąjį laikotarpį gyvenamuosiuose namuose įrengus automatinius šilumos punktus, palaikančius patalpose reikiamą temperatūrą, pavyko optimizuoti šilumos sąnaudas ir apsisaugoti nuo jos paleidimo vėjais, ypač - pereinamuoju sezonų kaitos metu.

Tai leidžia kasmet sutaupyti apie 10 mln. Lt. Taip pat nuo 1991 m. iki 2012 m. buvo pakeista senų ir įrengta naujų apie 560 km vamzdynų (apie 24  proc.) Tai leido sumažinti šilumos tiekimo nuostolius tinkluose nuo 32,3 proc. iki 16,1 proc. Dėl to kasmet sutaupoma apie 300 mln. Lt. Dar apie 150 mln. Lt - kiekvienais metais leidžia gauti jau suvartojama šilumos gamybai vietoje brangių gamtinių dujų daugiau nei 27 proc. daug pigesnio biokuro dalis.

Kasmet šilumos ūkiui modernizuoti šilumos tiekimo įmonės skiria daug investicijų.

Bet visiškai akivaizdu – viso to šiandien dar tikrai neužtenka, dar vis dauguma žmonių pažvelgę į sąskaitas už patalpų šildymą nori netenka žado.

- Ką daryti, kad tos sąskaitos negąsdintų žmonių?

Norint iš esmės sumažinti Lietuvos gyventojų mokėjimus už šilumą, būtina:

kaip šilumos gamybos šaltinius naudoti ne brangų iškastinį kurą (gamtines dujas, naftą, anglis), o daug pigesnį vietinį biokurą;

subalansuoti pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas;

ant kiekvieno šildymo prietaiso įrengti termostatinius ventilius ir šilumos kiekio apskaitos daliklius, įrengti karšto vandens antimagnetinius skaitiklius;

įrengti nuotolinę duomenų nuskaitymo ir valdymo sistemą, galinčią vienu metu nuskaityti įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, butų šildymo prietaisų, butų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis ir pagal faktiškai suvartotą šilumą bei karštą vandenį pateikti sąskaitas kiekvienam butui;

atnaujinti (modernizuoti) daugiabučių gyvenamųjų namų išorines atitvaras pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo programą;

užtikrinant tolygų patalpų šildymą ir, palaikant optimalų ekonomišką režimą, tinkamai prižiūrėti pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas.

- Ar mūsų šalis turi įsipareigojimų naudoti atsinaujinančius energijos išteklius? Kokios bendras mūsų šilumos ūkio tendencijos?

Bet kuriuo atveju visose ES šalyse prioritetu laikomi atsinaujinantys energijos ištekliai. Lietuvai jau yra teisiškai iškeltas tikslas, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame 2020 m. balanse sudarytų ne mažiau nei 23 proec.

Toks įsipareigojimas atsispindi ir Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje, kurioje planuojama 2020 m. bent 85 proc. šilumos CŠT sektoriui pagaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Iki tų pačių metų taip pat turi būti įrengtos biomasės elektrinės, kurių bendra galia turėtų siekti 224 MW. Tuomet per metus gamybos apimtys siektų 1223 GWh žaliosios elektros.

- Bet pagrindiniai CŠT vartotojai yra gyventojai ir ant jų pečių gula didelių mokėjimų už šildymą našta.

- Nors šilumos kilovatvalandės kainą vartotojams reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), jiems atrodo, kad mokėjimus už šilumą diktuoja sąskaitas pateikiantys šilumininkai. Tačiau niekas šių mokėjimų nediktuoja iš lubų. Kiekvienas šilumos gamintojas, prieš imdamasis veikti, privalo gauti VKEKK licenciją.

Galioja griežta šilumos kainų nustatymo tvarka. Komisijai pateikiami duomenys, iš kurių matyti šilumos gaminimo sąnaudos, naudoto kuro rūšis, kaina, šilumos nuostoliai tinkluose, gamintojo investicijos įrangai, remonto ir amortizacinės išlaidos ir pan.

Be to, visus su kilovatvalandės kaina susijusius klausimus turi išnagrinėti ir ją nustatant dalyvauti vietos savivaldybė, kuri privalo atstovauti vartotojo interesams ir juos ginti. Galvojant apie kainas, nereikėtų pamiršti ir vienintelio monopolininko, iš kurio gaunamos gamtinės dujos, keliamų sąlygų ir įtakos. Taip pat būtų verta atkreipti dėmesį ir į valstybės institucijas, atsakingas už derybas dėl mažesnių importuojamo kuro kainų. Aišku, kad, ateityje naudojant daugiau biokuro, kainos gerokai mažės.

Kita vertus, būtina pažymėti, kad šiandien daugiabučių namų gyventojams mokėjimo už šilumą sąskaitas greičiau gali sumažinti ne tik šilumos gamintojo ar jos gamybai naudojamo kuro pakeitimas, o ir namų vidaus šildymo sistemų sutvarkymas. Yra nemažai pavyzdžių, kai, minimaliai investavus į daugiabučio namo vidaus šildymo sistemos sutvarkymą ir gaunant centralizuotai tiekiamą šilumą, sąskaitas už suvartotą jos kiekį pavyko sumažinti net 30 proc. Tai pavyko tiems vartotojams, kurie suprato, kad ne šilumos gamybos šaltinio pakeitimas, o pastatų vidaus sistemų sutvarkymas leidžia sumažinti mokėjimų už šilumą dydį.

- Dar yra galimybė atsijungti nuo centrinio šildymo ir rinktis kitą šildymo būdą? Ką apie tai manote?

Būtina įsidėmėti, CŠT įmonėse pagaminta šiluma šilumos tiekimo tinklais patiekta iki pastatų įvadų visada bus mažesnė už individualiai gaminamą šilumą dėl šių priežasčių:

kaip šilumos gamybos šaltinį galima naudoti daug pigesnį kurą -biomasę, pramonės medienos atliekas (jo negalima naudoti miestų daugiabučių individualaus šildymo atveju);

šilumos gamybos šaltiniuose galima įrengti kondensacinius įrenginius, naudojančius išgarinamos drėgmės šilumą (individualaus šildymo atveju ši šiluma prarandama per kaminus);

centralizuotai tiekiamos šilumos gamybos katilai gali dirbti optimaliu režimu, dėl to veikia efektyviai ir leidžia išvengti papildomų kuro sąnaudų; šilumą galima gaminti kogeneraciniu būdu (kartu gaminama šiluma ir elektros energija;

individualiuose šilumos šaltiniuose sudėtinga suderinti kogeneraciją su elektros ir šilumos poreikių tenkinimu);

to paties kuro kiekio pristatymas į dideles katilines kainuoja pigiau nei į mažus decentralizuotos šilumos gamybos šaltinius (tai rodo dujų kainų skirtumas dideliems ir mažiems buitiniams vartotojams, taip pat medienos kuro kainos;

investicijos tam pačiam šilumos kiekiui pagaminti mažose individualiose katilinėse yra keleriopai didesnės nei didelės galios centralizuoto šildymo šaltiniuose;

šilumos tinklai leidžia racionaliai panaudoti atliekinę elektros gamybos šiluminėse jėgainėse ir pramonės procesų šilumą, kuri kitu atveju būtų išmetama į aplinką.

Šilumos tiekėjų tikslas – kad visi Lietuvos gyventojai gyventų efektyviai šilumą vartojančiuose daugiabučiuose ir nereikėtų kiekvieną šildymo sezoną susidurti su problema – ar užteks pinigų susimokėti už šilumą, kuri iššvaistoma per kiauras pastatų sienas, stogą, nesandarius langus ar duris.

Deja, visuomenėje sąvokos „šilumos kaina“ ir „mokėjimas už šilumą“ dažnai sutapatinamos su klaidinančiomis sąvokomis „šildymo kainos“, „šildymo sąskaitos“ ir panašiomis. Lietuvoje galiojančiais teisės aktais reglamentuojamos dvi pagrindinės sąvokos kalbant apie šilumą ir mokėjimą už šilumą butams daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose.

Daugiau straipsnių skaitykite žurnale „Elektros erdvės“ ir portale www.supernamai.lt

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.