„Tai ne kas kita, kaip noras nepagrįstai praturtėti”, – kerta Jonas Ežerskis.
Tokią išvadą jis padarė po ketverius metus teismuose užsitęsusių ginčų su kaimynais, o kartu – su jų būstą apdraudusia draudimo bendrove.
Viską sumokėjo kaltininkas
Tai buvo tipiška vandentiekio avarija. 2008-ųjų pavasarį vieno Prienų daugiabučių ketvirtame aukšte esančiame bute trūko karšto vandens vamzdis.
Vanduo prasiskverbė į trečiame ir antrame aukštuose esančius butus.
Trečiame aukšte buvo apgadintos virtuvės grindys, antrame – ir grindys, ir virtuvės baldai.
Abu šie butai buvo apdrausti, tačiau skirtingose draudimo bendrovėse.
„Pats nebuvau apdraudęs nei savo būsto, nei civilinės atsakomybės.
Kadangi aš buvau šios nelaimės kaltininkas, draudimo bendrovės atsiėmė iš manęs tai, ką sumokėjo savo klientams”, – sakė J.Ežerskis.
Skaičiai sukėlė abejonių
Draudikai apskaičiavo, kad trečiame aukšte esančiam butui padaryta 3660 litų žalos. O antro aukšto buto nuostoliai įvertinti net 9,8 tūkst. litų, iš jų 4550 litų – žala virtuvės baldams.
J.Ežerskis nesiginčijo ir atsiskaitė su draudikais.
Tačiau nuo pat pradžių jam nedavė ramybės mintis, kodėl jam po kojomis esančiame bute vandens padaryta žala menkesnė nei tame, į kurį vanduo prasiskverbė jau gerokai atvėsęs?
Be to, jam kaip įrodymas turėjo būti perduoti sugadinti baldai ir grindų danga. Kadangi to nebuvo padaryta, vyras neatsigynė nuojautos, kad visa tai liko nepakeista.
„Žalos dydis kėlė įtarimų. Todėl paprašiau nepriklausomo eksperto, kad jis įvertintų vandentiekio avarijos padarytą žalą.
Visa bėda, kad vieno buto savininkai jį įsileido, o kito – ne”, – kalbėjo pašnekovas.
Būdas pasipinigauti?
Su antrame aukšte esančio buto šeimininke bendros kalbos nepavyko rasti: nepriklausomam ekspertui durys taip ir liko užvertos.
„Už virtuvės baldus jai sumokėta apie 4500 litų, o jie tebestovi kaip stovėję, tik pakeista komodos apsauginė juostelė”, – piktinosi J.Ežerskis.
Maža to, jo pasamdytas nepriklausomas ekspertas aptiko, kad pastarojo būsto remontui skirta suma ne vienu tūkstančiu litų didesnė, negu tuo metu kainavo statybinės medžiagos ir atlygis už darbą.
Skubiai grąžino permoką
J.Ežerskis bandė gražiuoju tartis, kad aplietų būstų savininkai jam sugrąžintų permoką, tačiau veltui.
2009 metais vyras kreipėsi pagalbos į draudimo bendroves, apdraudusias būstus.
Viena jų viską išsprendė kone akimirksniu: perskaičiavo padarytą žalą ir po dviejų savaičių į J.Ežerskio sąskaitą pervedė kone 1000 litų.
Užtat su kita draudimo bendrove dėl 4 tūkstančių litų permokos už baldus vyriškis įsivėlė į begalinį susirašinėjimą. Galiausiai draudikai liepė tiesiog tartis su būsto savininke.
„Paaiškėjus, kad žala buvo gerokai menkesnė, susigrąžinti permokos taip ir neįstengiau. Vadinasi, draudimo bendrovėms nusispjauti, jeigu jų klientai pelnosi iš kitų nelaimės?” – piktinosi pašnekovas.
Verta ginčytis
Tomas Nenartavičius
„ERGO Insurance” Draudimo departamento vadovas
„Kaltininkas turi teisę ginčyti žalos dydį, tačiau turi pagrįstai įrodyti, kad žala buvo mažesnė, nei nustatė draudimo bendrovė, nepriklausomi ekspertai ar deklaravo žalą patyręs klientas.
Draudimo ekspertai žalos dydį apskaičiuoja remdamiesi vidutiniais darbų įkainiais arba kliento pateiktais daiktų įsigijimo čekiais bei remonto darbų sąmata.
Tokie atvejai, kad kaltininkas nesutiktų su nustatytu žalos dydžiu, yra reti ir visuomet sprendžiami šalių susitarimu, o kilus ginčams – ir teisiniu būdu.”
Viską lemia būklė
Violeta Rimonienė
„Lietuvos draudimo” Žalų išieškojimo skyriaus vadovė
„Pasitaiko atvejų, kai kaltininkai, atlyginę nuostolį pagal draudiko apskaičiuotą remonto sąmatą, viliasi, kad permoka jiems bus grąžinta, ypač jei remontą draudėjai pasidaro pigiau.
Tačiau tokiais atvejais neaišku, kaip ir kokia būklė grąžinta sugadintam turtui. Jei skolininkas prašo grąžinti permoką, atsižvelgiama, ar butas sutvarkytas ir yra pirminės, prieš žalos padarymą buvusios būklės, ar nukentėję asmenys patys remontavo butą ir pirko tam būtinas statybines medžiagas.
Pavyzdžiui, draudikas apskaičiavo remonto kainą – 1000 litų, o nukentėjęs asmuo suremontavo butą už 800 litų, bet pats važiavo į parduotuvę pirkti medžiagų, pats išvalė butą, pats stumdė baldus. Tad realus nuostolis yra ne 800 litų, bet didesnis.”
