Mieste gyvenančių skurde sumažėjo 0,5 proc. – nuo 14,7 iki 13,7 proc. punkto, o kaime – 0,7 proc. – nuo 30,7 iki 28,5 proc. punkto.
Reikia pastebėti, kad aukštesnį skurdo rizikos lygį kaime iš dalies lėmė tai, kad į pajamas nebuvo įskaičiuotos iš žemės ūkio veiklos gautos pajamos natūra, kurios turėjo gana reikšmingos įtakos dalies žemdirbių ir kitų kaimo namų ūkių gyvenimo lygiui.
Pakelta skurdo rizikos riba
2012 m. lyginant su 2011 m. 58 Lt buvo pakelta skurdo rizikos riba. Prieš du metus ji buvo 691 Lt, o pernai – 749 Lt.
Taip pat padidinta riba ne vienam asmeniui, bet šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų amžiaus. Ji didėjo 120 Lt – nuo 1452 Lt iki 1572 Lt.
Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikuoja asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudaro vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 39,2 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (31,6 proc.).
Vienų gyvenančių asmenų rizika atsidurti skurde, palyginti su 2011 m., padidėjo 6,5 proc. punkto.
Iš dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 7,6 proc., iš bedarbių – 54,4 proc., iš senatvės pensininkų – 20,8 proc. asmenų.
Palyginti su 2011 m., dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis sumažėjo 2,6 proc. punkto, bedarbių asmenų – padidėjo 0,6 proc. punkto, o senatvės pensininkų – padidėjo 7,7 proc. punkto.
Pensininkai gyvena žemiau skurdo ribos
Išmokėta vidutinė senatvės pensija 2011 m. buvo 1 Lt mažesnė už skurdo rizikos ribą vienam gyvenančiam asmeniui ir sudarė 748 Lt.
Tai reiškia, kad vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar mažesnę už vidutinę senatvės pensiją, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos.
Daugiau nei pusė neturi beveik jokių santaupų
Namų ūkiuose, kurie negalėtų apmokėti 700 Lt nenumatytų išlaidų iš savo lėšų, gyveno 60 procentų gyventojų.
Valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško maisto bent kas antrą dieną negalėtų – 23 proc.
Namų ūkiuose, kurie neturi galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose, 2012 m. gyveno pusė asmenų.
22 proc. gyventojų nesusidūrė nė su vienu iš išvardytų ekonominių sunkumų. 4 proc. gyventojų vargino visos išvardytos problemos.
Sunkiausiai vertėsi vieno asmens namų ūkiai ir namų ūkiai, susidedantys iš trijų suaugusių asmenų su vaikais: juose su visomis išvardytomis problemomis susidūrė 6 proc. asmenų.
Pagal šiuos rodiklius statistika nuo 2011 m. beveik nesiskiria. Tačiau reiktų pastebėti, kai negalinčių atostogauti ne namuose ir susiduriančių su visomis išvardintomis problemomis padidėjo 1 proc.
Socialiai atskirti gyvena trečdalis
Pagal apibrėžimą, priimtą strategijoje „Europa 2020“, Lietuvoje tiek 2011 m., tiek 2012 m. beveik trečdalis gyventojų (atitinkamai 33,1 ir 32,5 proc.) gyveno skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje.
Ankstesniame Statistikos departamento leidinyje „Gyventojų pajamos ir gyvenimo sąlygos 2011“ skelbta, kad tokių yra 33,4 proc.
Prie gyvenančių skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje priskiriami asmenys, kurie tenkina bent vieną iš šių sąlygų: gyvena skurdo rizikoje, susiduria su dideliu materialiniu nepritekliumi arba gyvena labai mažo darbo intensyvumo namų ūkiuose.
Dalis skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje gyvenančių asmenų į šią asmenų grupę patenka pagal vieną iš trijų požymių, o 3,5 procento asmenų – pagal visus tris požymius. Užpernai tokių buvo 3,2 proc.
