Kelerius metus brangiausios šilumos miestu vadinami Prienai dabar karaliauja šalto vandens kainų lentelėje – 12,7 lito (su PVM) už kubinį metrą, įskaitant ir nuotekų tvarkymą. Tai daugiabučio namo bute gyvenantiems prieniškiams taikoma kaina.
Nedaug atsilieka ir Lazdijai – 12,09 lito, Neringos miestas – 11,07 lito. Daugelyje Lietuvos mažesnių miestų šalto vandens kubinis metras kainuoja 7–9 litus, rašo „Lietuvos rytas”.
Kainos – skirtingos
Iš didmiesčių brangiausiai už vandenį moka šiauliečiai – 6,63 lito už kubinį metrą daugiabučio bute, įskaitant ir nuotekų tvarkymą.
Tiesa, Lietuvos gyventojų sąskaitas už vandenį dar išpučia abonementiniai mokesčiai. O jie įvairiuose miestuose gali skirtis du kartus.
Pigiausiai vanduo atsieina vilniečiams – 4,37 lito už kubinį metrą butų gyventojams. Tačiau taip truks jau neilgai. Artimiausiu metu vanduo sostinėje turėtų brangti trečdaliu.
„Vilniaus vandenų” plėtros ir pardavimų direktoriaus pavaduotojas Linas Didrikas aiškino, kad didėja sąnaudos, smarkiai išsiplėtė vamzdynai, tad reikia daugiau elektros.
Be to, jau pradėjo veikti dumblo apdorojimo įrenginiai, kuriuos eksploatuoti, pasak L.Didriko, ypač brangu.
Šiais metais kaina jau keitėsi Klaipėdoje ir Panevėžyje.
Surado daug priežasčių
„Vandens kainą kelia ne pats vanduo, o nuotekos. Jas sutvarkyti kainuoja brangiau nei tiekti vandenį. Taip yra visur, ne tik Vilniuje”, – sakė Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius.
60 proc. vandens kainos sudaro nuotekų tvarkymas. Ši paslauga esą brangsta ypač greitai.
Vandens tiekėjai vardija ir daugiau priežasčių: brangsta bankų paslaugos, padidėjo minimalus atlyginimas. Be to, vartotojams tenka padengti ir paskolas, kurias tiekėjai paėmė įrenginiams atnaujinti.
Kai kurie tiekėjai linkę kaltinti ir emigraciją – sumažėjus gyventojų skaičiui likusiems tenka didesnė našta.
Gerokai padidėjęs vandens išteklių mokestis – dar viena brangimo priežastis.
„Jis padidėjo net kelis kartus.
Per metus visi tiekėjai sumoka beveik 20 milijonų litų vien šio mokesčio”, – sakė B.Miežutavičius.
Palygino su kaimynais
„Bet apskritai vandens kaina Lietuvoje yra ganėtinai žema, jei lygintume su kaimyninėmis šalimis.
Taline vanduo dvigubai brangesnis nei Vilniuje”, – sakė B.Miežutavičius.
Jo teigimu, ES įprasta manyti, kad jeigu šeima už vandenį moka iki 4 proc. savo išlaidų, tai normalu. Lietuvoje, pasak asociacijos prezidento, ši suma svyruoja apie du procentus.
B.Miežutavičiaus nestebina dideli vandens kainos skirtumai įvairiuose miestuose.
Pasak jo, tai priklauso nuo tinklų, gyventojų tankio.
Lietuviai mažai prausiasi?
Krizės metu šalies gyventojai puolė taupyti, todėl ir vartojimas smuko kasmet.
„Anksčiau kasmet vandens suvartojimas krisdavo po 10–15 procentų”, – sakė B.Miežutavičius.
Emigracijos bangos irgi turėjo įtakos – gyventojų mažėjimą pajuto ne tik rajonų keleivių vežėjai, bet ir vandens tiekėjai.
Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai vieni taupiausių vandens vartotojų Europoje.
Europos Komisijos duomenimis, per dieną namų ūkis mūsų šalyje suvartoja 116 litrų, arba perpus mažiau nei anglai, graikai ar italai.
Už mus Europos Sąjungoje taupesni tik lenkai ir portugalai, skelbia statistika.
Daugiausia vandens suvartoja Kipro ir Airijos gyventojai – per 300 litrų per dieną.
