Jaunas vyras su šeima nusižiūrėjęs namą greta Vilniaus praėjusių metų gruodį ėmė domėtis, ar bankai jiems suteiktų paskolą. Po vizito „Swedbank“ ir „DnB“ bankuose jauna šeima liko rami – įvertinę pajamas bankų vadybininkai pasakė, jog paskolą jie turėtų gauti.
Tačiau viskas apsivertė aukštyn kojomis balandžio pabaigoje, kai būsto pardavėjas pasakė, jog namo registracijos rūpesčiai baigėsi ir galima pradėti tvarkyti namo pardavimo dokumentus.
Pasirinkusi „DnB“ ir „Swedbank“, nes šie bankai leidžia dalį paskolos grąžinti anksčiau laiko be papildomų mokesčių, jauna šeima pradėjo rinkti reikiamus dokumentus. Tuomet paaiškėjo, kad įmonė, kurioje dirbo Justo žmona, „Sodrai“ nemokėjo mokesčių, todėl nebuvo užskaitytos ir 1,5 metų trukusios motinystės atostogos. Pats Justas dažniausiai dirba pagal verslo liudijimus. Vertinant pajamas banke – tai trūkumas.
Planus sujaukė pasikeitusios vadybininkės
Galiausiai su Justu „DnB“ banke bendravusi vadybininkė pakilo pareigose, o naujajai vadybininkei reikėjo iš naujo pateikti visus popierius.
„Taip sutapo, kad „Swedbank“ vadybininkė irgi pasikeitė – viena išėjo atostogų, o ją pavadavusioji buvo akivaizdžiai griežtesnė mūsų atžvilgiu. Kai iš šio banko sulaukėme skambučio, kuris pasakė, kad paskolos negausime, supratome, kad lengva nebus. Iš „DnB“ banko atsakymo irgi greitai nesulaukėme, nes vadybininkė atostogavo. Tuomet karštligiškai skubėdami kreipiamės į SEB banką, kuris per dvi dienas pasakė, kad iš čia jokios paskolos nesitikėtume“, - portalui lrytas.lt pasakojo Justas. Gerų naujienų jie nesulaukė ir iš „Danske“ banko.
Anot vyro, „Swedbank“ kliuvo tai, kad jo žmona dirbo savo brolio vadovaujamoje įmonėje. Ir nors pora pateikė įmonės balansą, bankas nesutiko skolinti pinigų būstui pirkti. Bankas jaunai šeimai pasiūlė pusmetį palaukti – jei žmonos pajamos nesikeis, tuomet bus galima tikėtis paskolos.
Tačiau pora laukti nebegalėjo – spaudė pardavėjas.
„Jam buvome sumokėję 5 tūkst. litų rankpinigių. Kai prasidėjo vargas su bankais, būtume numoję į tokius pinigus ranka, tačiau dar 35 tūkst. litų po to, kai bankų vadybininkai pasakė, jog su paskola viskas bus gerai, skyrėme namo remontui. Galiausiai sulaukėme teigiamo skambučio iš „DnB“, - įspūdžius po mėnesį nesibaigiančio streso pasakojo Justas.
Tiems, kas ruošiasi kelti koją į bankus prašydami suteikti paskolą, jis pataria: tokį žingsnį planuokite prieš metus, sekite, ar tinkamai tvarkomi finansai, ar darbdavys tvarkingai moka mokesčius.
„Paskolai reikia ruoštis, - kalba vyras. - Antras dalykas – nepasitikėkite, ką suokia vadybininkas, kol nepasirašyti dokumentai. Vadybininkui svarbu gauti klientą. Jis - visada bus jūsų pusėje, tačiau nebūtinai taip pat galvos asmenys, sprendžiantys, suteikti jums paskolą ar ne“.
Paskolų skaičius stabiliai auga
Kaip rodo SEB banko apklausa, per artimiausius metus imti būsto paskolą planuoja 11 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų. Labiausiai tam pasiryžęs – jaunimas. Iš 25-29 metų grupės asmenų apie būsto paskolą galvoja kas devintas, iš 30-34 metų grupės – kas šeštas respondentas.
Didžiausia paskata jaunimui ieškoti naujos pastogės - įgrisusi būsto nuoma. Tokios gyvenimo sąlygos netenkina 65 proc. SEB apklausoje dalyvavusių respondentų. Vyresnieji gyventojai, sulaukę 40-ies, būsto paskolos siekia, kad iškeistų turimą nekilnojamąjį turtą į geresnį.
Labiausiai apie galimybę imti paskolą būstui galvoja tie, kas per mėnesį uždirba 3 tūkst. litų į rankas.
Trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose paskolos dydis, kuris tenkintų gyventojus, svyruoja nuo 100 iki 250 tūkst. litų. Mažesniuose miestuose ši suma gerokai mažesnė – 50-100 tūkst. litų.
SEB banko duomenimis, apie 90 proc. šiandien perkančiųjų būstą – žmonės, kuriems tai nėra investicija į nekilnojamąjį turtą įsigyjant antrą būstą. Kad žmonės atsakingiau skolinasi ir dėl to nebėra populiaru pirkti antrą būstą, kaip buvo iki ekonominio sunkmečio, sako ir „DnB“ banko Vilniaus verslo regiono vadovas Edvardas Uziala. „Kita vertus, tam, kad sukauptų pradinį įnašą, žmonės priversti kas mėnesį atidėti tam tikrą pinigų sumą. Tai pratina prie finansinės drausmės, - lrytas.lt sakė E.Uziala. - Pats gyventojas turi savęs paklausti, ar jis bus pajėgus bankui kas mėnesį sumokėti tam tikrą sumą. Siūlau sukaupti tiek pinigų, kad jų užtektų dvejiems metams mokėti paskolą. Tuomet žmogus, atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, galėtų ramiai dengti kreditą ir ieškotis darbo, taisyti sveikatą ar neskubant būstą parduoti“.
2009 m. pabaigoje pradėjo augti per krizę smukęs naujai išduodamų būsto paskolų skaičius. Augimas tęsiasi iki šiol. SEB bankas per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius išdavė 20 proc. paskolų daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
„DnB“ banko pinigų suma, išduota pasirašius naujas būsto paskolų sutartis, šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, buvo 58 proc. didesnė. Skaičiuojant sutarčių vienetais, fiksuotas 62 proc. augimas. Tuo tarpu vidutinė visos Lietuvos mastu išduodama būsto paskola liko beveik nepakitusi – 140 tūkst. litų. Vadinasi, pirkdami nekilnojamąjį turtą žmonės prideda savo santaupų.
Turi santaupų
„DnB“ banko duomenimis, išduodamų būsto paskolų dydžiai tarp Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos svyruoja nežymiai. Atitinkamai: 181 tūkst. litų, 132 tūkst. litų, 160 tūkst. litų. Kituose Lietuvos miestuose ir vietovėse vidutinė būsto paskola sudaro 91 tūkst. litų. 2008-2009-aisiais vidutinė paskola sostinėje buvo apie 200 tūkst. litų.
Anot banko Vilniaus verslo regiono vadovo E.Uzialos, kad šis skaičius, palyginti su šiandiena, nukritęs, lėmė ir smukusios nekilnojamojo turto kainos, ir įvestos atsakingo skolinimosi taisyklės, pagal kurias paskolą galima gauti tik tuomet, kai turima lėšų pradiniam įnašui.
Mažesniuose Lietuvos miestuose, pavyzdžiui, Zarasuose, Anykščiuose, būsto kainos gerokai mažesnės nei didmiesčiuose, todėl čia būstui pirkti žmonės paprastai susitaupo patys arba apsiriboja vartojimo paskola, kuri neviršija 40 tūkst. litų.
Prieš trejus metus, 2010-aisiais, visų bankų per mėnesį išduodamų būsto kreditų suma buvo apie 97 mln. lt, pernai - apie 130 mln. litų. O šiais metais, pradedant nuo antro ketvirčio, ji išaugo iki 160-180 mln. litų. Be to, pastebima, kad žmonės, pasiėmę paskolą maksimaliam terminui, ją grąžina gerokai anksčiau.
Perka be paskolos
Paskolas būstui teikiantys bankai, rangovai ir kiti nekilnojamojo turto rinkos dalyviai pastebi, jog daugėja žmonių, išgalinčių būstą įsigyti be paskolos.
Indrė Genytė-Pikčienė, „DnB“ banko vyresnioji analitikė, sako, kad tokią tendenciją mato lygindami būsto sandorių skaičių, kurį skelbia Registrų centras, su Lietuvos bankų asociacijos duomenimis apie naujai išduotų būsto kreditų skaičiumi.
„Tai – natūralu: ilgainiui šeimoms prireikia erdvesnio ar tiesiog naujesnio būsto. Tuomet prie parduotojo prisidėję santaupų ar pasiskolinę lėšų iš artimųjų, žmonės įsigyja naują pastogę“, - lrytas.lt komentavo banko analitikė. Didesnių atsargų sukaupę gyventojai gali nuspręsti pirkti nekilnojamąjį turtą dėl saugių investicijų alternatyvų stokos. „Palūkanų normos – žemos. Ir panašu, jog kurį laiką jos tokios išliks. Saugių investicijų alternatyvos neduoda norimos grąžos, todėl sukaupusieji didesnes sumas perka būstą, jį nuomoja ir gauna didesnę grąžą nei, pavyzdžiui, būtų tuo atveju, kai pinigus laikytų banke“, - aiškino I.Genytė-Pikčienė.
Priartėjus eurui nekilnojamojo turto pirkimas be paskolų gali dar suaktyvėti. Kaip rodo kitų šalių patirtis, artėjant eurui šešėlinių lėšų turintys gyventojai mėgina jas išlesti pirkdami nekilnojamąjį turtą.
Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas, sako, jog nekilnojamojo turto tarpininkai, su kuriais dirba bankas, vis užsimena, kad daugiau būsto sandorių sudaroma, kai pirkėjas atsiskaito grynaisiais. „Tačiau tai - labai nežymi dalis. Tam įtakos gali turėti užsieniečiai, Lietuvoje įsigyjantys nekilnojamąjį turtą“, - aiškino V.Doveika.
