Tačiau, kaip pabrėžė finansų ministras Rimantas Šadžius, į prieškrizinį lygį 2014 m. valstybės pajamos dar negrįžta, todėl valstybė ir toliau turės taupyti, negalės pildyti visų politikų ir gyventojų norų bei lūkesčių. Dėl to valdžia dar negali į prieškrizinį lygį grąžinti anksčiau sumažintų algų, kompensuoti apkarpytų pensijų.
„Iš krizės duobės dar neišsiropštėme. Todėl šnekėti apie krizės pabaigą, piešti rožinėmis spalvomis yra gerokai per anksti - mes turime įvertinti ir vidines, ir išorines rinkas. Šis biudžetas - su santūriu augimu, tačiau tai geras žingsnis į priekį “, - Seime kalbėjo R.Šadžius.
Gera žinia - šiais metais po ilgos pertvarkos biudžeto projektas teikiamas be papildomų siūlymų didinti kokius nors mokesčius.
Europos Sąjungos ir kitų organizacijų parama kitų metų biudžete sudarys 7,4 mlrd. litų.
Skolos toliau augs
Daugiausia pajamų valstybės biudžetas gaus iš pridėtinės vertės mokesčio – 9,8 mlrd. litų ir akcizų – 3,5 mlrd. litų. Finansų ministras vylėsi, kad kitais metais trauksis šešėlinė ekonomika, todėl pagerės akcizų surinkimas.
Kitais metais Lietuva planuoja skolintis ne daugiau kaip 11,6 mlrd. litų. Iš šios sumos 3,5 mlrd. litų bus panaudoti 2015 m. išperkant valstybės euroobligacijas. Dar 5,6 mlrd. litų bus pasiskolinti norint grąžinti skolas, kurių terminas sueis 2014 m. „Sodros“ biudžeto deficitui finansuoti reikės 1,5 mlrd. litų. Dar beveik 1 mlrd. litų reikės valstybės biudžeto deficitui finansuoti.
R.Šadžius nudžiugino Seimo narius pareikšdamas, kad skolinimosi kaina pastaruoju metu sumažėjo. Palūkanos naujoms paskoloms po truputį krenta. Jis tikisi, kad sėkmingai artėjant link euro zonos paskolų palūkanos gali nukristi iki 1 proc. Taip jau atsitiko Latvijai. Tai, anot ministro, gali būti pagrindinė priežastis, kodėl šalis turėtų įsivesti eurą.
Valstybės ir „Sodros“ biudžeto deficitas kitais metais sieks apie 1,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (šiemet prognozuojami 3 proc.).
Valstybės skola sieks apie 42 proc. nuo BVP. Šie kriterijai leistų Lietuvai įsivesti eurą 2015 m., jei pavyks išlaikyti nedidelę infliaciją.
Biudžetas parengtas tikintis, kad 2014 m. BVP augs 3,4 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,6 proc., darbo užmokestis augs vidutiniškai 5,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 10,5 proc.
Finansų ministras sako, kad šalies ūkis augtų sparčiau, jei gerėtų situacija kitose Europos valstybėse.
Žada daugiau pinigų savivaldybėms
R.Šadžius pabrėžė, kad kitais metais reikšmingai didės savivaldybių biudžetai, todėl savivaldybės taps gerokai savarankiškesnės. Socialinių pašalpų mokėjimas bus perduotas savivaldybėms, jos bus skatinamos atidžiau tikrinti, ar žmogus yra vertas pašalpos. Savivaldybės taip pat gaus daugiau pinigų mokyklų finansavimui, todėl nereikės uždarinėti kaimiškų mokyklų.
Vilniaus miesto biudžetas padidės kiek daugiau nei 100 mln. litų, nes sostinei nuo kitų metų atiteks ne 42, o 48 proc. Vilniaus gyventojų sumokamo gyventojų pajamų mokesčio. Likusieji vilniečių pinigai išdalijami rajoninėms savivaldybėms.
Savivaldybių gatvėms ir keliams remontuoti nuo kitų metų bus skiriama ne 20, o 25 proc. Kelių fondo biudžeto. Visų savivaldybių biudžetų pajamos kitąmet, prognozuojama, bus 5,5 proc. arba beveik 362 mln. litų didesnės nei šiemet ir sieks 6,9 mlrd. litų.
Kaip jau žinoma, kitąmet bus padidintos per krizę sumažintos valstybinės pensijos, šalpos ir slaugos ar priežiūros išmokos. Tam reikės apie 110 mln. litų. Taip pat bus padidinti per krizę sumažinti valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų ir pareigūnų bei įvairių institucijų darbuotojų atlyginimai. Tam prireiks apie 220 mln. litų.
Problemų mato daug
Vyriausybė pripažįsta, kad kitais metais ji negalės įvykdyti visų savo pažadų ir reikšmingai pakelti algas kultūros ir teisėsaugos srities darbuotojams.
Lietuva kitais metais ir toliau nevykdys savo įsipareigojimų dėl gynybos finansavimo. Tam turi būti skiriama 2 proc. nuo BVP, tuo tarpu realus finansavimas sieks apie 0.8 proc. nuo BVP.
„NATO šiandien tenkina tai, kad mes nemažinome to procento“, - tvirtino finansų ministras. Geriau finansuoti krašto apsaugą valstybė neturi galimybių.
