Tikimasi, kad žuvivaisai ir paslaugoms, kurių ieško žvejai, skirtas didesnis dėmesys neliks nepastebėtas turistų. Planuojama, kad žvejybą su nakvyne, pramogomis pamėgs ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai.
Valstybinio turizmo departamento vadovė Raimonda Balnienė sako, kad Lietuvai labai svarbu vystyti nišinį turizmą.
„Be galo daug kam Europoje įdomi poledinė žūklė, o Molėtai ir Zarasai gali pasiūlyti žvejybą ne tik vasarą, bet ir žiemą, – kalbėjo R.Balnienė. – Mūsų tikslas ne tik žveją pritraukti žvejoti – jam reikia nakvynės, pramogų.“
„Po kelerių metų turėsime labai įdomius ir rimtus projektus, kuriems pasisekus plėsimės tolyn ir nugalėsime norvegus. Toks mūsų kuklus tikslas“, – pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo aplinkos ministras V.Mazuronis.
Tačiau R.Balnienė nusiteikusi kovingai: „Lietuva, lyginant kainos ir kokybės santykį, visai kitokia nei Norvegija. Todėl mes visada laimėsime.“
Anot R.Balnienės, Lietuvos pliusai – nedaug žmonių, švari gamta ir saugi šalis – traukia ir europiečius, ir azijiečius. „Nišiniu produktu pirmiausia domisi vokiečiai, Beniliukso šalių gyventojai, Zarasus iš naujo atranda Sankt Peterburgo regionas, Molėtai įdomus ir Rusijai, ir Vidurio Europai. Tegul tik susitvarko infrastruktūrą, įrengia pakankamai kempingų, kaimo turizmo sodybų, ir mes laimėsime. Tam turime argumentų“, – optimistiškai kalbėjo Valstybinio turizmo departamento vadovė.
Kaip kalbėjo R.Balnienė, nors turistinę žvejybą savo turistams siūlo lenkai ir latviai, tačiau 3 tūkst. Lietuvos ežerų ir gera kelių infrastruktūra nepaliks lietuvių nuošalyje. „Turistų visiems užteks“, – sakė ji.
Kad Lietuva gali būti alternatyva Norvegijai, tiki ir Molėtų rajono meras Stasys Žvinys: „Ko važiuojame į Norvegiją, jei galime tą patį turėti Lietuvoje, tik reikia įdėti šiek tiek pastangų.“
Žvejybos rojaus konkursą laimėjusios vienos savivaldybių vadovas sako, kad ir dabar žvejai važiuoja į Molėtus. Tik ne visada jiems čia pakanka sukurtos infrastruktūros. „Žvejas ieško žuvies ir ne visada randa. Tai, kad gausime daugiau investicijų vandens telkinių įžuvinimui – signalas jiems, kad verta atvažiuoti į mūsų kraštą“, – kalbėjo S.Žvinys. Kiek savivaldybei atsieis teisė vadintis žvejų rojumi – dar nesuskaičiuota, tačiau neabejojama, kad investicijų reikės.
Zarasuose jau vystomi projektai, kurie pagerins paslaugas žvejams ir jiems reikiamą infrastruktūrą. Per dvejus metus – 2012–2014-aisiais – jiems įgyvendinti skirta 400 tūkst. litų. Prieš keletą metų atliktoje apklausoje Zarasų rajone apsilankę žvejai labiau pasigedo galimybės išsinuomoti valtį ir žvejybos įrankius.
Pagrindiniai reikalavimai žvejybos rojaus konkurso dalyvėms – vandens plotai, įvairialypiai žuvų ištekliai ir esama infrastruktūra.
Aplinkos viceministras Linas Jonauskas pripažįsta – iki žvejų rojaus dar ilgas kelias: bent treji–penkeri metai.
Molėtų ir Zarasų rajonų savivaldybėms kasmet bus skirta po 300 tūkst. litų įžuvinimui. „Šis procesas gali kainuoti ir 2 mln. litų. Įžuvinant turėtų vyrauti plėšriosios žuvys – lydekos, sterkai, bet stengsimės, kad žuvų įvairovė būtų kiek galima didesnė. Gali atsirasti ir Lietuvos vandens telkiniams nebūdingų žuvų, pavyzdžiui, vaivorykštinių upėtakių“, – kalbėjo L.Jonauskas.
Kol kas konkretūs telkiniai, kuriuose bus didinama žuvivaisa, neatrinkti, tačiau manoma, kad į žvejybos rojaus teritoriją pateks ne tik valstybiniai telkiniai.
