Būsima alga kelia juoką
Lietuvos policijos mokyklos kursantė Irmina Šiškutė tinklalapiui lrt.lt tvirtina, kad iš pradžių žadėjo stoti į Lietuvos karo akademiją, tačiau vėliau persigalvojo, nusprendė save išmėginti policijos mokykloje. Dvidešimtmetė mergina pripažįsta, kad, įvertinus darbo sąlygas ir galimus pavojus, būsima alga kelia juoką, tačiau vertinamos garantijos.
„Baigus mokyklą nereikės Darbo biržoje skaityti skelbimų, turėsime darbą. Šiais laikais jį sunku rasti, 1500 Lt yra geriau nei nieko. Bet apie tai, kad toks atlyginimas nedidelis, kalbamės ir mokykloje, ir šeimoje“, – sako kursantė.
Panašiai kalba ir kitas mokyklos kursantas Martynas Meiliulis. 26-erių vaikinas teigia dirbęs keletą darbų Lietuvoje bei užsienyje, tačiau nusprendė Lietuvoje stoti į policijos mokyklą.
„Sutinku, alga nėra pati didžiausia, tačiau nereikia iš karto norėti uždirbti milijono. Viskas yra palaipsniui. Jei baigi mokslus, gali pasikelti kategoriją, alga padidės. Nusivylimo nėra, kol kas esame patenkinti, stengiamės ir laukiame baigiamojo egzamino. Visi žiūri į ateitį“, – optimistiškai į būsimą darbą žiūri kursantas.
„Studentas tik preliminariai įsivaizduoja, kokį darbą dirbs. Diskutuojama, ar pareigūnas turi gauti ankstesnę pensiją, kokia ji ir atlyginimas turi būti. Jei čia būtų geros sąlygos, tai daugelis veržtųsi ir niekas nenorėtų išeiti. Šiai dienai išėjimas iš šios tarnybos yra didelis ir nemažėjantis“, – lrt.lt sakė Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto dekanas Saulius Greičius.
„Kai tik absolventai pradeda dirbti, gauname gerus atsiliepimus, kad jie entuziastingi, sąžiningi. Tačiau dažniausiai viskas baigiasi, kai sukuria šeimas. 1500-2000 Lt atlyginimas yra nei didelis, nei mažas, tačiau, kai reikia leisti vaikus į mokyklą, imti būsto paskolas, atsiranda kitų rūpesčių, tai negali sau leisti prabangos dirbti policijoje. Dažnai tenka būti ir pasalose, tuomet neskiri laiko šeimai. Žiauru, bet taip yra“, – konstatuoja fakulteto dekanas S.Greičius.
Vokiečiai nesupranta, kaip lietuviai išgyvena
Baigusi pirmąją pakopą, kriminalinėje policijoje dirbanti tyrėja Diana (vardas ir pavardė lrt.lt redakcijai žinomi) stojo į neakivaizdinį antrąjį kursą, kuriame mokėsi dar trejus metus bei gavo teisės bakalauro diplomą.
„Dirbau patrule trejus metus, vėliau – Kelių policijoje. Turėjau teisės bakalauro diplomą, todėl viršininkams galbūt pasirodžiau per daug protinga, pervedė į Kriminalinę policiją, nes trūko tyrėjų, o krūviai buvo didžiuliai. Niekas manęs neklausė, kur aš mieliau norėčiau dirbti, viršininkų tai nedomino. Galbūt toks požiūris yra tik provincijoje, nežinau“, – svarsto Diana.
Paragavusi kriminalinės policijos darbo, mergina teigia visiškai kitaip pradėjusi žiūrėti į šią sistemą. „Čia žmogus turi pamiršti save, savo šeimą, nes tave užverčia bylomis, kuriose terminai bėga, ir tik tavo problema, kaip tu spėji. Esi nuolatiniame strese, nes visko nesuspėji, sirgti negali, nes niekas tavo bylų netirs. Su kolegomis juokaujame, kad šiame darbe negalime nei sirgti, nei mirti, nei gimdyti.“
Išdirbusi policijos sistemoje 8 metus, Diana teigia supratusi, kad nieko gero šis darbas nedavė, mat uždarbis toks, iš kurio užtenka pragyventi, tačiau apie susitaupymą negali būti jokios kalbos.
„Jei atsukčiau laiką, šiandien pasielgčiau kitaip ir į šią balą nebrisčiau. Bedirbančių policijoje kursiokų yra maždaug trečdalis. Dauguma išvykę iš Lietuvos, savo gyvenimus kuria kitur, ir sako, kad niekuomet į policiją tikrai negrįžtų. Šiandien turime tokią realybę, o kad ji keisis – labai abejoju. Jau ir prieš 8 metus, kai pradėjau dirbti, visi buvome maitinami pažadais, kad viskas gerės, tačiau to gerumo nelabai ir jaučiasi“, – pripažįsta tyrėja.
Tačiau policijos pareigūnė sutinka, kad ne tik policijos sistema Lietuvoje yra skriaudžiama. Anot jos, galima pažiūrėti į bet kurią biudžetinę įstaigą.
„Jei didžiojoje Europos dalyje policijos, medicinos ir švietimo sritys turi viską, kas geriausia, tai Lietuvoje tos sritys absoliučiai nuskriaustos. Teko lankytis Vokietijoje, bendrauti su kolegomis, matyti jų aprūpinimą. Tuomet supranti, kad esi tu vargšas. Kai mes pasakėme, kiek uždirbame, vokiečiai paklausė, ar tai savaitinis uždarbis. Išaiškėjus, kad viso mėnesio, jie nesuprato, kaip mes išgyvename ir kodėl dirbame tokioje srityje“, – darbo patirtimi dalijasi tyrėja.
