„Dabartinės pensijų reformos ir egzistuojančių trijų pakopų pensijų kaupimo būdų perspektyvos – liūdnos. Pasaulis nėra sugalvojęs nieko geriau už socialinio draudimo pensijas. Didžiausias jų pranašumas tas, kad jos gali būti indeksuojamos kylant kainoms ir algoms. Privatūs pensijų kaupimo fondai nėra pajėgūs to daryti. Dar keletą metų bus žaidžiama, bet kai bus susidurta su finansavimo sunkumais, egzistuojanti sistema bus pakeista“, – mano ekonomistas Romas Lazutka.
Savo ruožtu Seimo pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas papildo, kad 12 mln. siekianti „Sodros“ skola, planuojamas 1,5 mlrd. jos kitų metų biudžeto deficitas, 700 mln. siekiančios palūkanos, kurias „Sodra“ turi mokėti bankams, veda į labai neaiškią ateitį. Todėl anksčiau ar vėliau teks grįžti prie poreikio apsispręsti dėl pensijų sistemos.
Kad pensijų sistema reformuojama ne paskutinį kartą, įsitikinęs ir ekonomistas Teodoras Medaiskis: „Manau, kad žaidimo taisyklės keisis, dalies privalomojo socialinio draudimo pensijų įmokos diversifikavimas per kaupiamąją sistemą išliks, bet nebus didelis. Tikėtina, kad žmonėms teks priimti naujus sprendimus dėl pensijų kaupimo.“
Neapsisprendusieji dėl pensijų kaupimo pralaimėjo?
Paskutinę pensijų kaupimo būdo pasirinkimo dieną skaičiuojama, kad 16,5 tūkst. žmonių nusprendė sustabdyti pensijų kaupimą privačiuose pensijų kaupimo fonduose, 338 tūkst. pasirinko kaupti pensiją, mokėdami įmoką savo lėšomis ir gaudami papildomą įmoką iš valstybės biudžeto, 757 tūkst. nusprendė kaupti minimaliai arba nepriėmė jokio sprendimo.
Ekonomisto R.Lazutkos teigimu, žmonės negali pasirinkti tinkamo pensijų kaupimo būdo dėl neapibrėžtumo bei nežinojimo: „Kadangi įskiepyta, kad „Sodra“ neišvengiamai žlugs, žmonės galvoja, kad, jei perves dalį lėšų į privačią sąskaitą, nebus blogiau negu „Sodroje“. Tačiau tai visuotinis paklydimas dėl neišprusimo. Dar didesnį neišprusimą demonstruoja politikai, kurie priima sprendimus, verčiančius žmones rinktis iš dalykų, kurių jie negali išmanyti. Taip pat čia – didelis lobizmas, verslo interesai.“
A.Sysas pastebi, kad žmonės buvo labai abejingi pensijų sistemos pokyčiams, nesistengė priimti apgalvotų sprendimų.
„Tai verčia susirūpinti. Vargu ar tokia sistema bus tvari ir gyvybinga. Todėl, kalbant apie vadinamąją II pensijų pakopą, esu vakarietiško modelio šalininkas – ten yra profesiniai pensijų fondai. Toks įstatymas priimtas ir Lietuvoje, bet nėra kolektyvinių sutarčių, derybų dėl darbdavių ir darbuotojų pervedimo į tokius fondus. Sukūrus profesinius fondus, žmonės patys būtų labiau suinteresuoti, nes pinigai patektų tiesiogiai iš kiekvieno mūsų sąskaitų“, – svarsto parlamentaras.
Savo ruožtu T.Medaiskis pastebi, kad, nors diskusijos dėl pasirinkimo sukėlė sumaištį, norintieji priimti kuo palankesnį sprendimą dėl savo pensijų, įsiklausė į informaciją ir patarimus. Jo manymu, labiausiai pralaimėjo tie, kurie liko II pensijų kaupimo pakopoje, nors jų atlyginimas nėra pakankamai didelis, kad galėtų sukaupti anuiteto (periodinei pensinei) išmokai reikalingą sumą.
„Kaupti senąja tvarka privačiuose pensijų kaupimo fonduose racionaliausia tiems, kurių darbo užmokestis labai didelis ir kurie turi pakankamą koeficientą „Sodroje“. Tokiu atveju jie nepatirs nuostolių „Sodroje“ ir prie pensijos dar bus pridėtos privačiame fonde sukauptos lėšos. Tačiau pasakyti, kad kaupiantys III pakopoje tikrai laimės, būtų sudėtinga“, – pažymi T.Medaiskis.
Valstybė nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų
A.Syso teigimu, dabartine pensijų sistema labiausiai suinteresuoti patys privatūs fondai, nes tai – verslas be praradimų. Tačiau ši sistema, anot jo, ydinga.
„Pats visuomet buvau gana skeptiškas II pensijų pakopos klausimu, savo nuomonės nekeičiu ir esu įsitikinęs, kad šios sistemos klaidas reikėtų taisyti. Nors dauguma politikų palaiko šiandieninę pensijų kaupimo sistemą, yra mąstančių ir kitaip“, – pažymi parlamentaras.
Ministro Pirmininko patarėjas Stasys Jakeliūnas teigia kreipęsis į Pasaulio banką pašydamas skubiai įvertinti Lietuvos II pakopos pensijų kaupimo sistemą ir joje bręstančius pokyčius, tačiau studija, kuriai jau buvo paskirta Pasaulio banko ekspertų komanda, suplanuotu laiku atliekama nebus.
„Daugiau institucijų, norinčių, kad ta studija būtų atlikta, neatsirado. Jos verte suabejojo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Studijos finansuoti nesiteikė ir Finansų ministerija. O lėšų tam daug nereikia. 100 tūkst. litų – labai simboliniai kaštai, palyginti su pinigais, kurie pervedami į II pensijų kaupimo pakopą“, – sako S.Jakeliūnas.
Premjero patarėjo manymu, II pensijų kaupimo pakopa ydinga ir pokyčiai pensijų sistemoje reikalingi, tačiau tam trūksta supratimo ir politinės valios.
Savo ruožtu A.Sysas teigia nesantis tikras, kad valstybė sugebės vykdyti savo įsipareigojimus būsimiems pensininkams: „Finansų ministerija tikina, kad kitais metais valstybė tikrai pajėgi vykdyti įsipareigojimus, bet dėl vėlesnių metų – neaišku. Visi įsipareigojimai – į skolą. Panašu, kad vis didesnė našta bus kraunama kitoms vyriausybėms.“
