Neseniai knygynuose pasirodžiusio solidaus leidinio „Tai Lietuva“ sudarytoja Danguolė Kandrotienė įsitikinusi, jog aukštuose verslo, politikos sluoksniuose ideali dovana visais laikais buvo ir išlieka knyga: „Žinoma, jei tik ji reprezentatyvi, įdomi, unikali savo išvaizda“.
- Gerbiamas Giedriau, kokios dovanos paprastai teikiamos per oficialius verslo atstovų, politikų susitikimus užsienyje?
- Tradiciškai, tai kažkas tokio, kas simbolizuoja valstybę arba jos tautinius, ekonominius pasiekimus, tradicijas, folklorą ir t. t. Kaip antai kažkas iš gintaro. Arba kaip vienu metu einamiausia dovana buvęs Lietuvos fotografijų albumas. Jei tai dovana-simbolis konkrečia proga, pvz., kokio geležinkelio nutiesimo pabaigai paminėti, galima dovanoti su tuo projektu susijusią simbolinę detalę iš aukso, gintaro ar kokios kitos medžiagos, šalmą...
- Kokios verslo dovanos yra banalios, pabodę ir jau praktiškai laikomos blogu tonu?
- Banalu, beprasmiška, nepraktiška yra dovanoti tai, ką žmogus jau turi. Tai dar parodo ir ribotą dovanojančiojo fantaziją. Ko gero, kiekvienas verslininkas, vadovas, politikas ar prezidentas jau turi ir savo rašiklius, ir kaklaraiščių smeigtukus ar kokius kitus aksesuarus, ar taurių rinkinių... Todėl lengviausia ir teisingiausia dovanoti tai, kas simbolizuoja šalį.
- Vadinasi, dovana turi atitikti progą, pageidautina, kad turėtų būti paženklinta tautine simbolika...
- … ir plius dar būti originali bei praktiška. Verslo dovana turi būti skirta laikyti konkretaus žmogaus darbo kabinete, ant lentynos ar stalo. Todėl visuomet labai teisinga pamąstyti, kokią dovaną, tarkime, nuo Lietuvos prezidentės ant savo darbo stalo galėtų laikyti kokios kitos šalies prezidentas. Ir jam turėtų būti aišku, kad ši dovana gauta būtent nuo lietuvių.
- Ką siūlytumėte?
- Galbūt tai galėtų būti to asmens portretas, nutapytas tik lietuviams būdingu būdu ar net iš medžio išdrožta jo skulptūrėlė? Ne pašaipiai, ne ironiškai, bet panaudojant tai, kas simbolizuotų mūsų tradicinį braižą ar kokį amatą... Kai toks daiktas bus padarytas konkrečiam žmogui, tai visuomet bus absoliučiai originalu, nes jokia kita tauta to specifinio braižo ar amato neturi. Plius bus akivaizdu, kad tas daiktas nenupirktas kažkokioje masinių prekių parduotuvėje, o kad kažkas sėdėjo ir galvojo, ką padovanoti. Taip parodomas dėmesys konkrečiam žmogui.
- Bet ar asmeniškos dovanos tinkamos verslo dovanoms?
- Kada jos pragmatiškos, t. y. vertos įsidėti į kišenę, pasidėti ant stalo ar naudoti nuolat, vadinasi, jos yra asmeniškos. Daugelis iš mūsų tą asmeniškumą supranta kaip užrašą kam ir nuo ko, bet tai - ne tas asmeniškumas, apie kurį kalbu.
- O kiek toli galima eiti į asmeniškumus? Pvz., ar dovanos gali būti susijusios su konkretaus politiko, verslininko pomėgiais, kas jau nebesusiję su oficialia darbo sritimi ar pareigomis?
- Teoriškai – taip. Bet jei jis, pavyzdžiui, medžiotojas, tai naivu galvoti, kad dar neturės gertuvės ar kokio kito populiaresnio su medžiokle susijusio daikto. Sunku nepasikartoti ir nepadovanoti to paties. Todėl siūlau verčiau pademonstruoti savo vaizduotę ir sugalvoti kažką originalesnio.
- Ar verslui, politikai tinkama dovana - knyga?
- Leninas sakė, kad knyga – geriausia dovana: kainuoja kapeikas, o išminties – už červoncą (10 rublių, - aut. past.). Pažintinės, reprezentacinės knygos apie šalį tinka, bet kad jų nėra daug... Atvirai kalbant, pati gražiausia dovana yra šypsena, geri ketinimai ir mintys, o materialumas – tai tik priedas prie tų gerų intencijų, kurias mes, žmonės, turime rodyti vieni kitiems.
- Ar verslo dovana gali būti maistas?
- Sakyčiau, kad ne. Nes jis visuomet tarsi reikalauja jo paragauti. Pvz., kai koks svečias pasitinkamas su duona ir druska, jis turi atsilaužti tos duonos ir jos paragauti, kas jam gali būti nepriimtina. Ypač jei tai koks nacionalinis maistas, kuris gali būti nepritaikytas kitataučių skrandžiams. Todėl maistas kaip dovana – rizikingas dalykas. Be to, maistas visada yra pigu. Juoda duona yra pigi. Kumpis, kad ir pats geriausias, yra pigu. Ir dovanodamas tokią dovaną aukšto rango pareigūnas paliks pigumo atspalvį.
- Ar verslo dovanos turi turėti kokią nors piniginę vertę?
- Dėmesys kitam žmogui yra neįkainojamas. Galima laikytis arabiško požiūrio ir bandyti priblokšti svečius brangiomis dovanomis, tokiomis kaip auksiniai laikrodžiai ar žirgai ristūnai. Bet tai labiau būdinga arabų pasauliui, nes arabiškas mentalitetas iš principo reikalauja nuolat kažką įrodinėti, pabrėžti savo turtingumą ar lyderiavimą ir t. t. Mes, europiečiai, matyt, nelabai turime ką vieni kitiems įrodinėti, todėl svarbiausia - pademonstruoti geranoriškumą tam žmogui, su kuriuo susitinkama. Taip pat, jau be visų kitų minėtų geros verslo dovanos požymių, tinka pademonstruoti gerą humoro jausmą.
Pasiteiravome, kokioms dovanoms pirmenybę teikia valstybės tarnautojai bei verslininkai.
Valstybinio turizmo departamento direktorė dr. Raimonda Balnienė: „Dovanojant dovanas, turizmo versle itin vertinamas originalumas, kūrybiškumas. Dažniausiai stengiamasi, kad dovana atspindėtų šalies identitetą. Šiuo metu intensyviai vystome Pasaulinio Gintaro kelio projektą, todėl užsienio partnerius pradžiuginame gintariniais suvenyrais: vizitinių kortelių dėklais, veidrodėliais, gintaro kaleidoskopais ar pan. Mane pačią labiausiai džiugina verslo dovanos, turinčios taikomąjį pobūdį. Nors esu gavusi ir malonių emocijų sukeliančių suvenyrų, pavyzdžiui, Vilniaus simboliu tapusio baltojo angeliuko skulptūrėlę. Ši mero A. Zuoko dovana vis primena svarbiausią praėjusių metų turizmo renginį „Lietuvos turizmo XX-metis“.
Lina Vaitkevičienė, VšĮ „Versli Lietuva“ generalinio direktoriaus pavaduotoja:
„Vykdydama vieną iš savo misijų – skatinti Lietuvos eksportą, VšĮ „Versli Lietuva“ nuolat ieško ir mezga kontaktus su partneriais užsienyje, todėl skiriame ypatingą dėmesį partnerystę stiprinančioms detalėms, tame tarpe ir verslo dovanoms. Kadangi jaučiame didelę atsakomybę pristatant Lietuvą, tai dovanas renkamės taip pat labai atsakingai: labai svarbu, kad dovanoje atsispindėtų Lietuvos dalelė, tačiau ne mažiau svarbu ir socialinės atsakomybės aspektas. Paprastai renkamės Lietuvos menininkų darbus, kuriuose dominuoja natūralus medis ar medžiagos arba tiesiog Lietuvos įmonių gaminius, pvz., medinius žaisliukus ar užrašines iš perdirbto popieriaus mediniu viršeliu ir panašiai. Šiuo metu mes dovanojame lietuviško medaus indelius linine medžiaga dekoruotu dangteliu, lietuviškų žolelių arbatas, medinį kaleidoskopą su gintariukais viduje, medinius kalėdinius eglutės žaisliukus ir kita. Dovanas sudedame į lininius maišelius. Išskirtiniais atvejais, įvertinę dovanų gavėjų logistikos galimybes, dovanojame ir nuotraukų albumus apie Lietuvą.
Danguolė Kandrotienė, knygos „Tai Lietuva“ sudarytoja, leidyklos „Terra Publica“ vadovė:
„Knygą „Tai Lietuva“ išleidome būtent prieš didžiausias metų šventes, kai verslo įmonės, ministerijos ieško verslo dovanų. Prabangių tokios didelės apimties leidinių nėra daug, leidykloms juos išleisti sudėtinga ir brangu. O taip norėjosi, kad ir lietuviai turėtų kuo didesnį pasirinkimą. Nuo anksčiau leistų populiarių nuotraukų albumų knyga „Tai Lietuva“ skiriasi vertingais patraukliai pateiktais tekstais ir įdomiais dizaino sprendimais. Iš daugiau kaip penkiasdešimties žinomų fotografų nuotraukų sukurtos mozaikos ir tekstai kuria Lietuvos, kaip modernios ir gilias tradicijas turinčios šalies, įvaizdį. Stengėmės pateikt Lietuvą ne tik moderniai, bet ir pozityviai bei tinkamai sudėlioti akcentus, šiek tiek pasigirti, o labiausiai – pasidžiaugti savo šalies pasiekimais ir iškiliais darbščiais žmonėmis“.
Leidyklos „Terra Publica“ išleistoje 254 puslapių knygoje „Tai Lietuva“ pristatomi svarbiausi šalies simboliai: herbas, vėliava, himnas. Aprašomi mūsų šalies gyventojai, valstybinė santvarka, istorija, nacionalinė valiuta, kalba, švietimo sistema. Supažindinama su Lietuvos miestais, verslu, žemės ūkiu, etnografiniais regionais, tradiciniais amatais. Apžvelgiama religija, dailė, muzika, teatras, kinas, sportas, tradicinės šventės, lietuviška virtuvė, atostogos, gamta. Knyga išleista dviem variantais - lietuvių arba anglų kalbomis. Šiuo metu leidinys verčiamas ir į kitas kalbas.
Išskirtinumo, reprezentatyvumo knygai „Tai Lietuva“ teikia ne tik unikalus turinys, bet ir viršelio dekoras – iš melchioro nulietas, sidabru dengtas Vytis, kuris yra Šv. Kazimiero paveikslo, kabančio Vilniaus arkikatedroje, Šv. Kazimiero koplyčioje, aptaiso kopija.
Knyga išsiskiria ir dizainu bei techniniu apipavidalinimu. Leidiniui dekoruoti panaudotas kiaurasis knygos lapų iškirtimas, taip pat dalinis lakavimas, kai pažymimos tik tam tikros puslapio dalys. Knyga papildyta vertingais priedais: panaudotas skaidrus popierius, ant kurio atspausdintas M. K. Čiurlionio paveikslo eskizas; yra išlankstomi didesnio formato knygos atvartai, ant kurių vaizduojami išskirtiniai Lietuvos objektai, taip pat įtraukti ir į UNESCO sąrašus; knygą galima įsigyti su specialia dėžute. „Tokios technologinės kokybės šalies reprezentacijai skirto albumo apie Lietuvą iki šiol nebuvo, - pastebėjo D. Kandrotienė. – O ypatingai didžiuojamės, kad tokią technologiškai sudėtingą leidinį išspausdinome būtent Lietuvoje. Manau, iškelti jo gamybą kitur būtų buvę pigiau, bet nepatriotiška“.
