Turistai į Lietuvą šiemet suneš daugiau nei 5 mlrd. litų

Nors turizmo veiklos rezultatai stiebiasi į viršų, dar yra kur augti. Šiemet Lietuvoje daugiausia viešėjo rusų ir baltarusių. Viliamasi, kad kitais metais išaugs ir mūsų šalyje paviešėti panorusių turkų bei ispanų būrys. Viena ant šio stalo metamų kortų – gintaras, rašo „Lietuvos rytas“.

Valstybinio turizmo departamento vadovė R.Balnienė: „Gintaro kelias yra virtualus, juo galima keliauti ir ir mobiliajame telefone. Tačiau šitaip keliaudamas gali įsigeisti aplankyti tas šalis, kurias sieja Gintaro kelias.“<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Valstybinio turizmo departamento vadovė R.Balnienė: „Gintaro kelias yra virtualus, juo galima keliauti ir ir mobiliajame telefone. Tačiau šitaip keliaudamas gali įsigeisti aplankyti tas šalis, kurias sieja Gintaro kelias.“<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aida Murauskaitė

Dec 23, 2013, 7:50 AM, atnaujinta Feb 19, 2018, 5:35 PM

„Mūsų turizmo sektorius inovatyvus ir, tai ypač malonu, vieningas. Sakoma, kad „penki lietuviai – šešios partijos“. Tai negalioja turizmo sektoriui. Jis kalba vienu balsu, siekia bendro tikslo – kuo geriau priimti turistus“, – kalbėjo Valstybinio turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė, apžvelgdama šio sektoriaus laimėjimus 2013-aisiais.

Bene labiausiai ji džiaugiasi praėjusią savaitę paskelbusi Pasaulinio gintaro kelio atidarymą.

Šiuo turizmo projektu bus siekiama sujungti įvairias užsienio šalis, tačiau Gintaro kelio pradžia, žinoma, Lietuvoje.

– Dar vasarą prognozavote, kad šiemet Lietuva sulauks 2 mln. turistų. Ką rodo metų pabaiga – prognozė buvo realistinė ar optimistinė?

– Europoje šiemet prognozuojama, kad atvykstančių turistų skaičius augs apie 2–3 procentus. O mes Lietuvoje planuojame 8 proc. augimą. Pesimistinė mūsų prognozė buvo 6 procentai, o optimistinė siekė 10 proc.

Auga ir vietinis turizmas Lietuvoje. Jis buvo sustojęs. Viliamės, kad šis rodiklis šiemet pasistiebė 2–4 procentais. Tai išties gerai – ypač turint galvoje, kad Lietuvoje gyventojų nedaugėja. Turistu tampama, kai bent vieną naktį nakvojama aplankytoje vietovėje.

Pajamos iš turizmo pernai siekė 5,3 mlrd. litų. Šiemet suma tikrai nebus mažesnė.

– Kokių šalių turistų sulaukiame gausiausiai?

– Labiausiai didėjo baltarusių gretos. Skaičiuojame, kad šiemet iš Baltarusijos sulauksime 420 tūkst., Rusijos – 380 tūkst., Latvijos – apie 200 tūkst., Lenkijos – per 190 tūkst., Vokietijos – 62 tūkst. turistų.

Palyginti su prognozėmis, rusų šįmet sulaukėme 16 proc. daugiau, baltarusių – 12 proc., latvių – 5 proc. Lenkijos rodiklis turėtų prilygti nuliui, o tai yra labai gerai, mat srautas iš Lenkijos, pastaraisiais metais traukęsis, jau stabilizuojasi.

Sumažėjo suomių ir italų, tačiau džiugina turistai iš Jungtinės Karalystės. Jie Lietuvos viešbučiuose apsistojo 19 proc. nakvynių daugiau nei praėjusiais metais.

Rusai giria kainos ir kokybės santykį Lietuvoje, draugiškus žmones. Dalis turistų iš Rusijos atvyksta lydimi nostalgijos, tačiau Lietuvą atranda ir jaunoji karta, kuri ilgus metus klausėsi tėvų aikčiojimų, kaip gera Baltijos šalyse. Be to, jiems labai svarbu, kad pas mus randa aplinką, kurioje juos supranta rusiškai.

Tyrimas, atliktas socialiniuose tinkluose, parodė, kad turistai europiečiai daugiausia laiko virtualioje erdvėje praleidžia diskutuodami apie aplankytoje šalyje patirtus įspūdžius: 50 proc. – apie gastronomiją, 20 proc. aptarinėja viešbučius.

Keičiasi interesai, turistams reikia naujų patyrimų, didelę vertę įgyja maistas, kainos ir kokybės santykis.

O mes tai galime pasiūlyti. Šiemet ne vienas Didžiosios Britanijos portalas išrinko Vilnių į penketuką tų mietų, kuriuose geriausias kainos ir kokybės santykis. Latvijos ir Estijos sostinės brangesnės, tačiau paslaugų kokybe mūsų tikrai nepranoksta.

Tad mes šiuo atžvilgiu esame išties konkurencingi.

– Maskvoje vykusiame tarptautiniame sveikatingumo paslaugų konkurse Lietuva šiemet sulaukė išskirtinio pripažinimo. Įtinkame rusams?

– Sveikatinimo paslaugomis išsiskiria Druskininkai, Birštonas ir vasarą pajūris. Ten siūlomos visų lygių paslaugos – ir masiniams turistams, vidutinių pajamų, tačiau yra ir tokių išskirtinių vietų, kurios įtinka rafinuočiausio skonio turistams.

Rusijos turistai yra vieni išrankiausių, už tai jie moka pinigus. O lietuviai tikrai turi ką jiems pasiūlyti.

Džiugu, kad mūsų SPA centrai jau turi tarptautinius sertifikatus, kuriuos pripažįsta ES draudimo kompanijos, tad dalis išlaidų yra padengiama. Tai leidžia sveikatinimo tikslais mums pritraukti daugiau turistų iš Vokietijos, kitų Europos Sąjungos šalių.

Žinoma, turime ir problemų: mūsų medicinos personalas kurortuose nekalba angliškai. Jis dažniau moka rusų ir lenkų kalbas. Kokybe konkuruojame su Karlovi Varais, o ten angliškai šnekama, mat seniau puoselėjamos tarptautinės tradicijos. Mes tik pastarąjį dešimtmetį padarėme tokį šuolį turizmo srityje.

– Užsiminėte, kad išrankūs yra rusai. Paprastai taip sakoma ir apie žydus. Skelbiama, kad po pertraukos Lietuvoje vėl daugėja turistų iš Izraelio.

– Atvažiuoja ir tie, kurie susiję su Lietuva, kurių šaknys mūsų šalyje, ir tie, kurie su mumis neturi nieko bendra.

Didelis laimėjimas, kad turime tiesioginį susisiekimą su Izraeliu. Kalbėjausi su oro bendrovės „Wizz Air“ atstovais, jie džiaugėsi, kad reisas labai sėkmingas, orlaiviai pilni. Noriai skrenda tiek lietuviai į Izraelį, tiek pas mus žydai.

Turistai iš Izraelio atvyksta ir per Kijevą. Tikimės, kad šiemet mus aplankė daugmaž 8 proc. daugiau žydų nei prieš metus. Vidutiniškai svečiai iš Izraelio Lietuvoje praleidžia 4,5 nakvynės.

Mus labai džiugina ukrainiečiai. Kijevui mes esame artimiausia Europos Sąjungos sostinė. Galvojama ir apie tiesioginį reisą iš Lvovo į Vilnių. Tai mums būtų naudinga ir dėl galimybės pasiekti per Lvovą Krokuvą, Balkanų šalis.

Džiaugiamės, kad praėjusią savaitę atsirado skrydis į Minską. Tai padės susisiekti ir su Kaukazo šalimis.

Kitais metais laukiame atvykstančių turizmo atstovų iš Ispanijos Katalonijos regiono. Lietuviai ten vyksta šilumos, o ispanai galės į Lietuvą bėgti nuo šilumos. Juolab kad susisiekimas su Barselona išties geras.

Tikiu, kad artimiausiu metu sulauksime turistų srauto iš Stambulo. Oro bendrovė „Turkish Airlines“ žada, jei viskas bus gerai, nuo pavasario skraidyti kasdien. Šiemet su Lietuvos verslininkais surengėme Stambule misiją, kurios metu pristatėme Pasaulinį gintaro kelią.

Labai svarbu, kad skrydžiai būtų kasdien, mat antraip sunkiai sukursi keleivių srautą. O jei srauto nėra, nėra ir skrydžių. Tad jei oro bendrovė nusprendžia investuoti, reikia investuoti į skrydžių dažnį.

– Lietuvą pristatėte ir Niujorke turizmo parodoje. Stengiatės pritraukti amerikiečių?

– Niujorke Lietuvą pristatėme kelis kartus, taip pat Vašingtone. Amerikoje taikome dvi strategijas: siūlome vienu sykiu aplankyti tris Baltijos šalis, reklamuojame Lietuvą ir atskirai. Dirbame daugiau su rytine pakrante, mat ten geriau žinoma Lietuva.

Mums naudinga tai, kad „The New York Times“ parašė apie mūsų Alaus kelią, o turizmo vadovų autorė Patricia Schultz į savo knygą apie 1000 vietų, kurias reikia aplankyti prieš numirštant, įtraukė Vilniaus senamiestį ir Kuršių neriją.

– Kokių Lietuvos pasiekiamumo spragų įžvelgiate?

– Skaudama vieta – Paryžiaus Charles’io de Gaulle’io oro uostas. Laukiame „Air Lituanica“ skrydžių į jį. Taip pat spraga – Amsterdamas, tai svarbi jungtis.

Reikia gerinti susisiekimą su Londono Hitrou ir Gatviko oro uostais. Gerai, kad britams netapome vien bernvakarių ir mergvakarių šalimi. Britus labiau domina konferencinio turizmo galimybės Lietuvoje, bet tam reikia skrydžių ne tik su žemų sąnaudų bendrovėmis.

– Kaip, jūsų manymu, išlaikėme pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai egzaminą?

– Pirmininkavimas padarė daugiausia įtakos Vilniui. Geriausių rezultatų pasiekėme ketvirtąjį metų ketvirtį. Tuomet viešbučių užimtumas buvo labai didelis.

Toks buvo tiesioginis efektas. Tačiau mes ilgai jusime netiesioginį poveikį. Gerai priėmėme svečius. Teko bendrauti su daug per pirmininkavimą pas mus viešėjusių žmonių. Jie ketina grįžti su draugais, šeimomis. Pastarąjį pusmetį jie važiavo į Lietuvą dirbti, tačiau nustebino tai, ką pamatė mūsų šalyje.

– Šiemet pradėjote tiesti ir Pasaulinį gintaro kelią. Lietuvą pristatyti per gintarą – sena idėja, kuri iki šiol nebuvo išplėtota globaliai?

– Pasaulinis gintaro kelias – ilgalaikė perspektyva Lietuvai.

Sunku konkuruoti su kaimynėmis prie Baltijos krantų. Juk visos esame panašios.

Turime nacionalinį auksą – gintarą, tačiau pristatydami jį tradiciškai nieko nepasieksime. Juolab gintaro randama beveik visur pasaulyje, tad kilo idėja sujungti tas šalis į Pasaulinį gintaro kelią.

Šis kelias yra virtualus, skirtas šiuolaikiniam turistui, juo galima keliauti ir mobiliajame telefone. Tačiau šitaip keliaudamas ir sužinojęs apie gintarą gali įsigeisti aplankyti tas šalis, kurias sieja Gintaro kelias.

– Neseniai sėkmingiausiems turizmo projektams teikėte Gintarines vėtrunges. Kuris iš įvertintų projektų jums pačiai įdomiausias?

– Visos Gintaro vėtrungės įteiktos su meile. Tarp jų – ir mūsų alpinistui Vladui Vitkauskui. Tai žmogus, įkopęs į aukščiausias pasaulio viršukalnes ir palikęs jose lietuviško gintaro. Kaip gali nesižavėti tokiu patriotizmu? Ašarą spaudžia.

Įdomiausia pramoga – Karklėje gintarą gaudyti ir su Igoriu Osnaču apie gintarą kalbėtis. Esu tai išmėginusi. Esu buvusi ir „Vilnius SPA SANA“, išmėginau gintaro procedūras. Ramesnė išėjau po valandos gintaro kambaryje.

– Metų pabaiga paženklinta ir keturių miestų varžytuvių, kuriame iš jų iškils „Like“ skulptūra, pabaiga. Projektas „Like’able Lithuania“ mūsų šaliai populiarinti pasiteisino?

– Netikėta buvo, kad nugalėjo Druskininkai, mat manėme, jog tradiciškai kova virs tarp Vilniaus ir Kauno. Druskininkuose skulptūra iškils vasarą. Per atidarymą bus įvairių staigmenų, tokių, kokių pasaulis dar nematė.

„Like’able Lithuania“ projektas tęsiasi socialiniuose tinkluose trimis kalbomis. Tikimės, kad per metus nuo starto vis dėlto pavyks surinkti milijoną „like“.

Įvertino sėkmingiausias idėjas

* Valstybinis turizmo departamentas sėkmingiausius turizmo projektus, kurie susiję su gintaru, praėjusią savaitę apdovanojo Gintarinėmis vėtrungėmis.

* Nominacijoje „Gintaru pažymėtas likimas“ nugalėjo gidas bei gintaro žvejys iš pajūrio Igoris Osnačas.

* „Už gintaro pritaikymą sveikatingumo turizmui“ Gintarine vėtrunge įvertintas viešbutis „Vilnius SPA SANA“. Jame įkurtas patentuotas analogų pasaulyje neturintis gintaro kambarys.

* „Už gintaro maršruto vystymą pajūryje“ nugalėtoju paskelbta Palangos savivaldybė, o vėtrungė įteikta Palangos merui Šarūnui Vaitkui.

* „Už gintarinės Lietuvos garsinimą užsienyje“ apdovanota Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija.

* Galerininkai Kazimieras ir Virginija Mizgiriai Gintarine vėtrunge įvertinti „Už nuopelnus kultūriniam turizmui pristatant gintarą“.

* Atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius „Amber Tours“ pagerbtas „Už gintaro vardo populiarinimą turizmo versle“.

* Gintarine vėtrunge „Už originaliausią gintaro produktų paletę“ apdovanoti galerijos „Arza“ savininkai Algina ir Rolandas Žalimai.

* Garbės vėtrungė „Už gintaro gyvenimo metraštį, vedamą jau 50 metų“ skirta Palangos gintaro muziejaus vedėjai Vilijai Macienei.

* „Už išradingą gintaro pritaikymą turizmui“ apdovanotas Gintaro muziejaus savininkas Šarūnas Davainis. Šitaip jis įvertintas už įkurtą gintaro pirtį, gintaro SPA, gintaro masažo stalą.

* Lietuvos krepšinio federacijos direktoriui Mindaugui Špokui teko apdovanojimas „Už gintaro populiarinimą sporto turizme“.

* „Už tolimiausią ir garsiausią baltiško gintaro kelionę“ pagerbtas alpinistas Vladas Vitkauskas, kiekvienoje įveiktoje viršukalnėje, tarp jų ir Evereste, paliekantis baltiško gintaro.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.