Lietuvos indėlininkų viltys greitai užsidirbti Rusijoje žlugo

Atpigusi nafta ir dujos palaidojo kai kurių Lietuvos indėlininkų viltis gauti didesnių nei simbolinės palūkanų. O mūsų šalies bankai vis rečiau vilioja klientus investiciniais indėliais, rašo „Lietuvos rytas“.

Nafta per pastaruosius kelerius metus pastebimai atpigo, o su ja susietos investicijos atitinkamai nuvertėjo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nafta per pastaruosius kelerius metus pastebimai atpigo, o su ja susietos investicijos atitinkamai nuvertėjo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Marius Jokūbaitis

Mar 18, 2014, 7:18 AM, atnaujinta Feb 15, 2018, 8:23 AM

Iki nulinių žemumų nukritusios indėlių palūkanos lietuvius jau kuris laikas verčia ieškoti naujų investavimo būdų.

Vienas tokių – kai kurių bankų pasiūlyti investiciniai indėliai, už kuriuos galima uždirbti gerokai daugiau.

Tačiau ir čia sėkmė lydėjo nedaugelį. Tie, kurie tikėjo Rusijos ūkio ir jos žaliavų rinkos augimu, dabar skaudžiai nusivylė. Šios šalies ekonomika buksuoja, o atpigusi nafta ir dujos palaidojo viltis uždirbti.

Todėl bankai pamėgino, bet jau nutraukė investicinių indėlių platinimą. Karti patirtis su SASO (su akcijomis susietomis obligacijomis) lietuvius pamokė, tad dauguma indėlių tebeguli einamosiose sąskaitose.

Priklauso nuo žaliavų kainų

2010-ųjų pabaigoje analitikai žarstė prognozes apie netrukus kilsiančias naftos kainas. Nuo to priklauso ir Rusijoje investuojančių fondų indeksai. Sykiu – ir investicinių indėlių savininkų palūkanos.

Tokius indėlius anksčiau platino kai kurie Lietuvos komerciniai bankai.

Dalis indėlininkų susigundė galimybe investuoti į Rusijos fondus, kuriais prekiaujama biržoje. Dauguma investicinių bendrovių yra susijusios su naftos ir dujų pramone.

Analitikų prognozės pasitvirtino – 2011 metų pradžioje naftos kaina, o kartu ir finansinio turto vertė, šoko į viršų.

Tačiau netrukus investicinius indėlius pasirinkę bankų klientai liko nusivylę: žaliavų kaina krito, 2012-aisiais smuko ir Rusijos ekonomika.

Liko be palūkanų

Investicinių indėlių savininkai prisiima riziką, kad jų pasirinkimas gali būti nesėkmingas. Taigi tokiu atveju jie negauna palūkanų, tačiau visą investuotą sumą atgauna.

2010 metais padėję investicinius indėlius, susietus su investavimu Rusijoje, per trejus metus jie tikėjosi gauti iki 15 proc. palūkanų.

Tačiau per šį laikotarpį jie nieko taip ir neuždirbo, tad pernai turėjo atsiimti tiek, kiek įdėjo. Finansinis turtas Rusijoje, į kurį investavo indėlininkai, nuvertėjo daugiau nei 22 proc.

Prastai sekasi ir tiems, kurių investiciniai indėliai, susieti su Rusijos indeksais, dar nesibaigė. Turto vertė smuko 26 proc., tad palūkanų šiais metais tikrai nebus.

Prieš keletą metų buvo galima tikėtis, kad iki rekordinių aukštumų pakilusios žaliavų kainos išsilaikys ir toliau. Tačiau JAV skalūnų dujų revoliucija ir pinganti nafta investicijas Rusijoje pavertė niekinėmis.

Produkto jau neplatina

Investicinį indėlį galima susieti ne tik su Rusijos, bet ir Azijos, Rytų Europos, kitų žemynų bendrovėmis. Pavyzdžiui, šiuo metu siūlomi indėliai, siejami su stambiausiomis žemės ūkio bendrovėmis.

Tačiau bankininkai neslepia, kad paklausa yra labai maža arba jos iš viso nėra.

„Dėl nedidelės paklausos šiuo metu investicinių indėlių neplatiname“, – sakė DNB banko Rinkų departamento vadovas Mindaugas Tutlys.

To priežastis – žemos palūkanų normos. Bankams sudėtinga rasti klientui naudingą pasiūlymą. Jeigu palūkanų vertė labai maža, menka bus ir tikėtina investicinio indėlio grąža.

DNB banko vertinimu, investiciniai indėliai tampa patrauklūs tada, kai palūkanų norma rinkose pakyla iki 5–6 proc.

Investuoja nebent trumpam

„Swedbank“ pateikiamoje lentelėje apie pasibaigusius investicinius indėlius matyti, kad per trejus metus nieko neuždirbo Rusiją pasirinkę investuotojai.

Tačiau bankas kol kas tebesiūlo šį produktą, nors „Swedbank“ Taupymo ir draudimo produktų valdymo departamento direktorius Linas Grinevičius neslėpė, kad proveržio investicinių indėlių srityje nėra.

Klientams vis dar labai svarbi investicinio indėlio trukmė – kuo trumpesnis laikotarpis, tuo susidomėjimas didesnis. „Todėl populiariausi vienų metų trukmės investiciniai indėliai“, – sakė „Swedbank“ atstovas.

Pasigedo skaidrumo iš bankų

Kodėl investiciniai indėliai netapo paklausūs? Pasak Investuotojų asociacijos valdybos pirmininko Vyto Plunksnio, šis produktas įtartinas, o Lietuvos gyventojai atsargūs po SASO istorijų.

„Investicinis indėlis yra tarsi suklijuotas iš dviejų produktų – indėlio ir investavimo. Tačiau produkto kainodara nėra labai skaidri, nes nežinai, už kiek bankas nusipirko opcioną. Gali būti, kad banko marža siekia penkis procentus“, – sakė V.Plunksnis.

Todėl dalis investuotojų, pasak jo, pasirinko skaidresnius produktus. „SASO istorijos pablogino tokių produktų įvaizdį, nes visi suvokia, kad tam negali skolintis“, – aiškino Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.