Amerikiečiams amą atėmė lietuviški rūkyti ir vytinti kumpiai

„AgroBalt“ parodoje amerikiečiai nesibodėjo paragauti lietuviškų produktų - vytintų bei šaltai rūkytų kiaulienos kumpių, tokiu pat būdu pagamintų dešrų. Ir buvo jais sužavėti. Šių mėsos produktų gamintojams jie patarė visa tai būtinai eksportuoti į JAV. Tokie išskirtiniai gaminiai galėtų būti tiekiami ne tik parduotuvėms, bet ir Rytų Europos maisto gamybos tradicijas puoselėjantiems restoranams, kurie pastaruoju metu sparčiai populiarėja Jungtinėse Valstijose.

Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė

Apr 7, 2014, 7:38 PM, atnaujinta Feb 14, 2018, 7:51 PM

Tad "AgroBalt 2014” ir „Ką pasėsi?..“ parodų dalyviai praėjusią savaitę pasėjo ir naujų eksporto galimybių sėklą. Parodose lankėsi įvairių užsienio šalių mokslininkai, ekspertai, verslininkai. Visų tikslai buvo panašūs – naujų prekybos kelių ir mokslininkų bendradarbiavimo paieškos. 

- Parodose delegacija iš JAV buvo ypač laukiama. Joje buvo mėsos instituto viceprezidentas Williamas Westmanas, Maisto rinkodaros instituto ekspertas Erikas Liebermanas, taip pat Žemės ūkio koledžo bei verslo atstovų. Lietuva, ypač mėsos produktų gamintojai sieja dideles viltis su eksportu į JAV, o kartu – ir mokslo žinių mainais. Kokie susitikimo rezultatai? -  paklausėme žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos.

- Svarbu, kad su JAV tvirtėtų ir prekybiniai, ir ekonominiai mūsų šalies santykiai. JAV mums – nauja ir labai konkurencinga rinka. Ji būtų tikrai geras pasirinkimas mūsų verslininkams.

Rengiamės eksportuoti aukštos kokybės lietuvišką produkciją į JAV. Todėl ekspertų iš JAV apsilankymą parodoje „AgroBalt“ išnaudojome ir tam, kad ne tik pasidalintume patirtimi, bet ir dar geriau susipažintume su JAV prekybos reikalavimais ir jų specifika.

Per parodą buvome surengę seminarą "JAV rinka”. Jame dalyvavo ir W.Westmanas, ir E.Lybermanas, ir JAV ambasados konsulas Varšuvoje Michaelas Henney.

Tad į seminarą suplaukė Lietuvos maisto produktų gamintojai, besidomintys eksporto į JAV galimybėmis.

E.Lybermanas „AgroBalt“ parodoje nesibodėjo paragauti lietuviškų produktų - kiaulienos vytinto bei šaltai rūkyto kumpio bei tokiu pat būdu pagamintos dešros. Ir buvo jais sužavėtas. Šių mėsos produktų gamintojams jis iškart patarė juos eksportuoti į JAV.

Svečias šiuos produktus apibūdino kaip išskirtinius, kurie galėtų būti tiekiami ne tik parduotuvėms, bet ir Rytų Europos maisto gamybos tradicijas puoselėjantiems restoranams, kurie pastaruoju metu sparčiai populiarėja Jungtinėse Valstijose.

Bet mes turime pasistengti, kad į JAV eksportuojami produktai būtų itin aukštos kokybės ir visiškai saugūs vartoti.

JAV labai sparčiai plečiasi ekologiškų produktų rinka, nes amerikiečiai nebenori vartoti maisto su genetiškai modifikuotais organizmais, o mes turime jiems ką pasiūlyti.

Lietuvos perdirbėjai iš esmės atitinka JAV maisto saugai ir kokybei keliamus reikalavimus. Inspektoriai iš JAV dar praėjusią vasarą lankėsi Lietuvoje ir parengė oficialią ataskaitą. Joje teigiama, kad Lietuvos įmonės atitinka JAV reikalavimus.

Todėl dabar liko tik techninis klausimas – sulaukti galutinės išvados, kuri atvertų vartus lietuviškai produkcijai. Tikimės, kad metų pabaigoje mėsos gaminiai pajudės į JAV.

- Kokiais lietuviškais gaminiais šiuo metu prekiaujama JAV?

- 2013 metais Lietuva į JAV daugiausia eksportavo kviečių glitimo, sūrių ir varškės, duonos ir pyrago gaminių, grietininių ir kitų valgomųjų ledų - viso už 19 mln. eurų.

Šiuo metu JAV galima rasti apie 60 rūšių lietuviškų duonos ir pyrago gaminių bei paragauti lietuviško alaus. 2013 metais į Lietuvą iš JAV daugiausiai importuota tabako, žuvų filė ir kitos žuvų alkoholinių gėrimų, viso už 45 mln. eurų.

- O mokslininkai? Kodėl ir jų žvilgsnis krypsta į JAV?

- Lietuvos mokslininkai norėtų atnaujinti ir toliau plėtoti bendradarbiavimą mokslo tyrimų, biotechnologijų srityje, vykdyti mokslininkų, dėstytojų, studentų, ekspertų mainus, dalintis patirtimi žemės ūkio ekonomikos srityje.

Juk galėtume vykdyti bendrus mokslinius GMO ir jų poveikio tyrimus.

Lietuva norėtų iš JAV pasimokyti inovacijų sklaidos bei kaip organizuoti jų diegimą į praktiką. Mums praverstų ir JAV patirtis kuriant bei įgyvendinant studijų ir verslo „slėnius“.

- Ar surado laiko į parodą užsukti Rusijos veterinarijos tarnybos ekspertai, dirbę Klaipėdoje?

Milžiniškas skaičius įmonių, su kuriomis Klaipėdoje turėjo susitikti Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos preižiūros tarnybos ekspertai nepaliko jiems laiko vizitui į Kauną.

- Kaune lankėsi ir delegacija iš Makedonijos, – kokių eksporto vilčių galima sieti su šia valstybe?

- Prieš dvejus metus ir mūsų šalies, ir Makedonijos žemės ūkio ministerijos sutarė bendradarbiauti žemės ūkio ir su juo susijusiuose sektoriuose. O kartu – didinti ir tarpusavio prekybą žemės ūkio ir maisto produktais.

Makedonija parodoje „AgroBalt 2014“ dalyvavo pirmą kartą. Ir jos stendas buvo įvertintas kaip geriausiai įrengtas užsienio dalyvių parodos stendas ir apdovanotas parodos diplomu.

Makedonijos vyno augintojų asociacijos bei Makedonijos vaisių ir daržovių asociacijos atstovai supažindino su jų krašto žemės ūkio ypatumus, klimato sąlygomis bei tradicijomis auginant vynuoges, vaisius ir daržoves bei jas perdirbant.

Šiuo metu iš Makedonijos į Lietuvą importuojamas neperdirbtas tabakas, daržovės ir vaisiai.

Kol kas prekyba su Makedonija užima labai mažą Lietuvos užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais dalį, bet šios tendencijos tikrai keisis.

Malonu pastebėti, kad mūsų mokslininkai sėkmingai kartu dalyvauja tarptautiniuose gyvulininkystės tyrimų projektuose.

- Parodose, o kartu – ir Lietuvoje pirmą kartą lankėsi Ukrainos žemės ūkio politikai. Lietuvai ši šalis – svarbi žemės ūkio ir maisto sektoriaus verslo partnerė. Iš jos atsigabenama saulėgrąžų aliejaus, žaliavos pašarų gamybai. Ar dabartinėje – geopolitinės krizės situacijoje prekybos ryšiai nenutrūks?

- Lietuva yra laimėjusi vadinamąjį ES Dvynių programos projektą „Pagalba atvirai ir skaidriai žemės ūkio paskirties žemės rinkos plėtrai Ukrainoje“.

Jis turėjo startuoti jau vasarį. Deja, dėl įvykių Kryme šis procesas sustojo. Bet tikimės netrukus jį atnaujinti. 

Ukrainos agrarinės politikos ir maisto pramonės ministras Igoris Švaika patikino, kad Ukrainą domina bendra jos ir Lietuvos veikla žemės ūkio srityje. Kelias tam jau tiesiamas, - kovo 21-ąją Briuselyje buvo pasirašyta ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo politinių nuostatų dalis.

- Kokios pagalbos Lietuva gali pasiūlyti Ukrainai?

- Esame pasirengę su Ukraina dalintis patirtimi fitosanitarijos, veterinarijos, žuvininkystės, integracijos į ES, kooperacijos, konsultavimo ir kitose srityse. Todėl Ukraina rengiasi atnaujinti su Lietuva 2011-aisiais pasirašytą veiksmų planą ir laikytis jo porą metų.

Su ministru I.Švaika kalbėjome apie žemės ūkio produkcijos importą ir eksportą. Anot ministro, situacija Ukrainos žemės ūkyje, skirtingai nuo kituose sektoriuose, teikia vilčių. Šiemet daug anksčiau prasidėjo sėja, šalis yra visiškai apsirūpinusi ir sėklomis, ir augalų apsaugos priemonėmis.

Esu įsitikinęs, kad galėsime plėtoti artimesnį mūsų bendradarbiavimą visose žemės ūkio srityse, - Ukrainos rinka mums yra labai svarbi.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.