Verslininko Rimando Stonio JAV įkurta bendrovė „Clement Power Venture“ KTE įsigijo iš Rusijos dujų tiekėjo „Gazprom“.Verslininko Rimando Stonio JAV įkurta bendrovė „Clement Power Venture“ KTE įsigijo iš Rusijos dujų tiekėjo „Gazprom“. Šiam sandoriui reikėjo gauti Kauno savivaldybės valdomos bendrovės „Kauno energija“ sutikimą, mat sutartis su „Gazprom“ galiojo iki 2018-ųjų.
Viena sąlygų buvo įpareigojimas šilumos ūkio infrastruktūrai per trejus metus skirti 10 mln. litų, kuriuos savo nuožiūra paskirstytų miesto taryba. Kol kas negauta nė lito.
Kaltina sulaužius susitarimą
„Niekas nepasikeitė, įsipareigojimai vėl nevykdomi“, – pareiškė Kauno meras Andrius Kupčinskas. Jis priminė, kad buvęs KTE savininkas Rusijos „Gazprom“ taip pat neįvykdė investicijų susitarimo.
Pasak mero, vykstant deryboms dėl elektrinės pardavimo sumokėti savotišką kompensaciją miestui pažadėjo pats R.Stonys, kuris sutiko net pasirašyti susitarimą. Šiuo metu jau turėjo būti sumokėta 5,5 milijono litų.
„Neseniai pasiekė žinios apie elektrinės vadovų norą atidėti mokėjimus dar penkeriems metams“, – pasakojo Kauno meras A.Kupčinskas.
Prabilo apie žlugimą
„Pasirašius sutartį verslo sąlygos iš esmės pasikeitė“, – atrėmė kaltinimus KTE generalinis direktorius Evaldas Paulavičius.
Pasak jo, anksčiau buvo numatyta rengti elektros kvotų aukcionus, kurie KTE atrodė labai patraukliai.
Vėliau šios idėjos buvo atsisakyta, o valstybė Vilniuje ir Kaune nusprendė pati investuoti į šilumos ūkį – tuo užsiims valstybės įmonė „Lietuvos energija“.
Naujieji KTE šeimininkai buvo parengę du biokuro kogeneracinių elektrinių projektus, tačiau teko juos padėti į stalčių.
R.Stonys anksčiau yra sakęs, kad be paramos pastatyti naują elektrinę neįmanoma.
Elektrinės vadovai prabilo net apie galimybę uždaryti šiuo metu tik brangias dujas naudojančią įmonę. Net joms atpigus KTE padėtis smarkiai nepagerėtų, nes ji yra reguliuojamas šilumos gamintojas, kurio veiklos pelningumas yra stabilus.
Nors KTE dabar tiekia 80 proc. Kaunui reikalingos šilumos, vis aktyviau mieste veikia biokuro jėgainės, kurios šilumą gamina gerokai mažesnėmis sąnaudomis.
Naujieji įmonės šeimininkai ėmėsi ir kitų taupymo priemonių. Darbuotojų skaičius sumažėjo apie 10 proc. Darbo neteko 25 žmonės, tačiau didelė jų dalis – pensinio amžiaus.
„Apie atlyginimų didinimą neverta net svajoti“, – pareiškė KTE vadovas E.Paulavičius.
Merui nedera kalbėti?
Įmonės vadovas neišsižadėjo įsipareigojimų miestui investicijoms skirti 10 mln. litų, o dabar dėl jų vyksta derybos su „Kauno energija“.
Derybos daugiausia lems ir Vilniaus arbitraže nagrinėjamo ginčo baigtį dėl KTE žadėtų investicijų.
„Kol tebevyksta derybos ir ginčas nagrinėjamas teisme, miesto merui komentuoti situaciją nėra etiška“, – įsitikinęs E.Paulavičius.
Rusai pinigais irgi nesišvaistė
Kauno savivaldybės valdoma „Kauno energija“ elektrinę Rusijos dujų milžinui „Gazprom“ už 116 mln. litų pardavė 2003-iaisiais. Šilumos tiekėja įsipareigojo iki 2018 m. iš KTE pirkti ne mažiau kaip 80 proc. reikalingos šilumos.
Pirkėjas sutiko penkerius metus nedidinti šilumos gamybos kainos ir investuoti 400 mln. litų. „Gazprom“ investicijoms išleido kelis kartus mažiau, o prasidėjus teisiniams ginčams KTE atsidūrė ant prekystalio.
2012-ųjų rugsėjį KTE buvo parduota JAV registruotai bendrovei „Clement Power Venture“. Sandorio vertė viešai neskelbiama, tačiau manoma, kad „Gazprom“ elektrinę pardavė maždaug už tokią pat sumą, kokią išleido šiam pirkiniui.
