„Balandžio 6-ąją mano tėtis Rimantas Gailius atšventė 80 metų sukaktį. Jis – gamtos žmogus, geologas, daugybę metų dirbo Vilniaus universiteto Gamtos fakultete. Todėl norėjau savitai jį pasveikinti – jo garbei Vilniuje pasodinti medį.
Norėjau, kad tam medžiui būtų kuriame nors parke skirta vietelė. Arba kur nors ties jo namais, Mindaugo gatvėje. Bet sužinojusi, kiek reikia numinti takų į Vilniaus savivaldybę, pasirinkau lengvesnį kelią. Ir tėčiui skirtą šermukšnį įkasėme jo žemės sklype – ties Žaliaisiais ežerais esančiuose soduose“, – sakė vilnietė pedagogė Rasa Kvietkienė.
Suprato, kad ilgai užtruks
Moters teigimu, rankos jai nusviro sužinojus, kad parinkti vietą medžiui vien tiktai paskambinus į savivaldybę nepavyks.
Norint pasodinti mieste medį, tenka atsižvelgti į Vilniaus miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisykles. O jos numato, kad miesto žemėje medžiai ar krūmai gali būti sodinami tik pagal savivaldybės patvirtintą schemą.
Todėl reikia rašyti savivaldybės Miesto tvarkymo skyriui prašymą, nurodyti schemoje sodinuko rūšį, dydį, nusižiūrėtą vietą. O tada – kantriai laukti atsakymo.
„Sužinojusi apie tuos reikalavimus atsisakiau idėjos pagražinti miestą. Galbūt per vėlai ėmiau domėtis, koks kelias medžius atveda į miestą“, – kalbėjo R.Kvietkienė.
Skirtos dvi teritorijos
Kodėl vilniečiams tenka mosuoti įvairiomis schemomis ir stuksenti į valstybės tarnautojų duris norint gražias idėjas paversti realybe? O gal mieste vis dėlto yra numatyta teritorijų, kuriose pasodinti medžių galima ir be didelio vargo?
Pasak Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus želdynų poskyrio vedėjos Giedrės Čeponytės, viena tokia teritorija yra Šiaurės miestelyje, kita – Pilaitėje.
Tų teritorijų apsodinimo augalais schemos jau yra suderintos. Šis pavasaris – antras, kai jose, vykstant akcijai „Medis Vilniui“, miestiečiai bus kviečiami sodinti ir proginių, kieno nors sukakčiai ar svarbiai datai paminėti skirtų medžių.
G.Čeponytės teigimu, gauti leidimą nėra taip sunku, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Surašytą prašymą galima nuskenuoti ir nusiųsti į savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyrių elektroniniu paštu.
Pasodinai – prižiūrėk
Valdininkai turi įvertinti, ar žmogaus nusižiūrėta vieta tinkama medžiui augti. Būtina įsitikinti, ar po žeme nėra nutiesta elektros tinklų, inžinerinių komunikacijų. Svarbu ir tai, kad tai būtų miesto žemė, o ne privati kieno nors nuosavybė.
Jei medžiui parenkama vieta arti namų, būtina įvertinti ir tai, ar pavyks išsaugoti numatytą 10 metrų atstumą iki pastato ir jo langų.
„Toks reikalavimas ne šiaip sau sugalvotas. Augančio medžio laja netrunka užstoti gyventojams šviesos, ypač – pirmuosiuose aukštuose“, – aiškino G.Čeponytė.
Be to, vien žmogaus gerų norų nepakanka. Svarbu, kad jis įsipareigotų tuo medžiu pasirūpinti bent jau pirmuosius trejus metus – laistyti jį pagal poreikį ir apgenėti.
Mat būta ne vieno atvejo, kai žmonės pasodina proginius medelius, iššauna šampaną ir viską pamiršta. Todėl ne vienas toks sodinukas vėliau neprižiūrimas nudžiūvo.
Ąžuolai prastai auga
Patartina sodinti ne liaunus, bet jau paūgėjusius sodinukus, kurių kamienas būtų 18–20 centimetrų apimties. Ir, įtvirtinus juos kuolais, pririšti.
Viena, tokį medelį sunkiau nulaužti, tad vandalams mažiau niežti nagai. Antra, paaugęs medelis jau būna išvaizdus.
Vilniečiai dažniausiai prašo leidimo ąžuolams sodinti. Pasak G.Čeponytės, nors tai – nuostabūs medžiai, Vilniuje nėra tinkamos žemės jiems augti.
Ąžuolai netrunka įsikibti į riebią, molingą dirvą, bet sostinės dirvožemis – tai priesmėlis, kuriame daug geriau auga liepos ar klevai.
