Įstrigę Olimpiečių ir Rinktinės gatvių sankryžoje, esančioje ties Karaliaus Mindaugo tiltu, miestiečiai šią savaitę spjaudėsi, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Norintiems įsukti į Žvejų gatvę vairuotojams kelią pastodavo „plyta”. Draudžiantis įvažiuoti ženklas ties Energetikos ir technikos muziejumi stovėjo nuo pirmadienio iki penktadienio, mat palei Nerį pjūklus birbino medkirčiai.
Senų, išopėjusių liepų rąstus jie guldė pakelėje, o vilniečiai suko galvą, kur tie nukirsti medžiai vėliau pradingo.
Nejaugi po savo namus juos išsitampė šalia esančių Šnipiškių gyventojai?
Paima darbus atlikusi įmonė
Pasirodo, sostinėje pjaunamus medžius paprastai pasiima ne gyventojai, o rangovas – darbus atliekanti įmonė.
„Tai naudinga savivaldybei, nes sumažėja darbų atlikimo sąnaudos. O jos ne tokios ir menkos. Mat nurėžti 30 centimetrų skersmens medį, nugenėti šakas ir supjaustyti kamieną į rąstus kainuoja maždaug 420 litų.
Kadangi mediena lieka rangovui, miestas jam už darbą – vieną nukirstą medį sumoka apie 350 litų.
Pati Vilniaus miesto savivaldybė negali prekiauti medžių liekanomis. Be to, ir nėra kur tos medienos laikyti”, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės Želdynų poskyrio vedėjas Gintautas Runovičius.
Kainų skirtumą rangovas atsiima medieną pardavęs kaip biokurą. Kam? Čia jau jo paties reikalas.
Liepos bus atsodintos
Vilniečius, kurie virkauja, kad miesto valdžia, kirsdama medžius, baigia nuplėšti žalią miesto drabužį, galima nuraminti – sostinė nepavirs dykuma.
Be to, joje kertami tik tie medžiai, kurie kelia pavojų. Jie dažniausiai yra avarinės būklės – jų šerdis būna išpuvusi.
„Mediena, tikėtina, patenka ir į malkomis šildomus įvairius globos namus, nes kitaip jos panaudoti nėra galimybės”, – paaiškino G.Runovičius.
Žvejų gatvėje iš viso nukirsta apie 50 pavojų ir pėstiesiems, ir vairuotojams keliančių medžių. Tetrūko geros vėtros, kuri be vargo papuvėlius galėjo nulaužyti lyg degtukus.
Vietoj iškirstų medžių bus sodinamos liepos. Tokios pat liepos auga ir Katedros aikštę juosiančioje Šventaragio gatvėje. Ji buvo rekonstruota pernai.
Pasišildė ir panevėžiečiai
2012-ųjų pavasarį medkirčiai, darbuodamiesi ant Gedimino kalno, irgi virkdė vilniečių širdis.
Prieš metus ant šio kalno buvo nurėžti paskutiniai klevai. Jų nebeliko, kad kalno šlaitai būtų apsaugoti nuo irimo.
Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojo ūkiui Eugenijaus Danieliaus, medžiais ant Gedimino kalno rūpinosi Panevėžio statybos trestas.
„Ši įmonė pagal sutartį su muziejumi atliko visus darbus. Tad ji ne tik nukirto medžius, bet ir visus juos išvežė, utilizavo. Vilniečiams jų tikrai nekliuvo”, – sakė muziejaus atstovas.
