Sulaukė grąsinimų
Pasikalbėti apie savo verslą vyresnio amžiaus moteris sutiko tik pažadėjus, jog nebus atskleistas ne tik jos vardas, bet ir tiksli vietovė, kurioje įsikūrusi parduotuvė.
„Jau esu sulaukusi grąsinimų, kai į vieną "tašką" policija surengė reidą. Nors niekada niekam nieko neskundžiau, ar tuo kas patikės? Vienas iš tos šeimos narių yra kalėjęs. Ką žinau, kaip reaguotų į viešumą. Juk gali padegti ne tik parduotuvę, bet ir namus. Patys abejoju ar skaito, bet kas nors parodys“, - kalbėjo moteris.
Bijodama pasikėsinimo į jos namus ir artimuosius, ši moteris niekada policijai nėra prasitarusi apie jokį "tašką".
„Jei sužinotų, kad aš pranešiau, tai jau kitą dieną liepsnotume, o gal dar ir vaikus užpultų. Juk kontrabandinį alkoholį ar cigaretes pardavinėja asocialūs žmonės, vienas jų - narkomanas, kuriam į viską nusispjaut. Kas iš to pranešimo? Jau ne vieną kartą "taškus" policija kratė. Konfiskuoja prekes, kurį laiką tas taškas nedirba, bet dirba kiti. O po to vėl pradeda“, - pasakoja moteris.
Jos žiniomis, netoli parduotuvės veikiai mažiausiai penki "taškai". Visuose parduodamos baltarusiškos cigaretės, bent trijuose - ir alkoholis. „Kiek žinau, alkoholis dažnai būna ne tik iš Baltarusijos, bet ir šiaip visoks pigus "šamarliakas". Normalesni žmonės gimtadieniams net užsako kiek reikės baltarusiškos degtinės, tie kuriems reikia tik apsvaigti, perka tą pigų“, - pasakoja pardavėja.
Neatremia nusikaltėlių konkurencijos
Neatlaikiusi konkurencijos su „taškais“ prekybos stipriais alkoholiniais gėrimais ir cigaretėmis moteris jau atsisakė. Dabar prekiauja tik alumi bei vynu bei maisto produktais.
„Pasižiūrėsiu, kaip bus. Tačiau, labai abejoju ar pavyks išsilaikyti. Mažai parduotuvei svarbi kiekviena prekė, kiekvienas segmentas, aš ir taip uždirbu labai nedaug. Samdyti kito pardavėjo, kad galčiau dirbti pamainomis jau nebegaliu, panašu, kad ir pati nebeišsilaikysiu. Teks eiti į darbo biržą, nes savo amžiuje nežinau ar surasiu darbą“, - sakė moteris.
Anksčiau šioje vietovėje veikė net trys nedidelės prekybos vietos, bet dvi užsidarė jau anksčiau.
Varėnos rajone kelias parduotuves turintis UAB „Staginis“ vadovas Kęstutis Jurgelionis taip pat teigia jaučiantis ganėtinai didelę šešėlio įtaką verslui.
„Jei kas nors vieną dieną panaikintų šešėlį, būtų galima tiksliai pasakyti, kiek padidėjo prekyba, dabar galima tik spėlioti, tačiau ji užima nemažą dalį rinkos“, - sakė K.Jurgelionis.
Pasak jo, ypatingai jaučiasi kontrabandinių cigarečių įtaka. Jei pareigūnai aktyviau „pakrato“ nelegalius prekeivius, parduotuvėse kaip mat padaugėja cigarečių pirkėjų.
„Juk matau išmestus pakelius, matau ką žmonės rūko“, - sakė verslininkas.
Apskaičiuoti nelegalaus alkoholio daromą žalą sunkiau, mat žmonės negeria taip atvirai kaip rūko, tačiau ji irgi jaučiama. Ne paslaptis, jog Varėnos rajone gana lengvai galima įsigyti samagono, nemažai alkoholio atkeliauja iš kaimyninės Baltarusijos.
„Žmonės ieško kur pigiau. Nebūtinai tai kontrabandinė degtinė, kontrabanda paprasčiau ir pelningiau vežti cigaretes. Bet juk kažkiek galima atsivežti ir legaliai, o žmonės prie pasienio turi vizas, turi giminių Baltarusijoje, šiaip reikalų ir atsiveža“, - sako K.Jurgelionis.
Šešėlį skatina ir akcizai
Pasak akcizinėmis prekėmis prekiaujančias įmones vienijančio Legalaus verslo aljanso (LVA) prezidento Romo Apulskio, legalaus verslo žlugdymas – viena iš šešėlinio verslo blogybių.
„Viską apskaičiuoti būtų sunku. Dabar žinome, kad dėl kontrabandinių prekių per metus nesurenkama apie 1,5 mlrd. litų vien PVM ir akcizo mokesčių.
Tačiau, kiek jų nesurenkama nes žlugdomas smulkus verslas, legalios darbo vietos, didėja nusikalstamumas, kitos nelaimės. Viską pavertus pinigais išeitų milžiniška suma, bet visko pinigais net nepaversi. Kaip paversti pinigais žalą nepilnamečiams, kurią patiriame, nes „taškuose“ jie visko gali įsigyti“, - sakė R.Apulskis.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja šalyse, kuriose yra didelis šešėlis, akcizų politiką vykdyti taip, kad jis kuo mažiau skatintų šešėlinį verslą.
„Panašu, kad pas mus šitas punktas praleidžiamas, mes akcizus didiname kai tik biudžete atsiranda skylė. Todėl net nekeista, kad Lietuvoje didžiausia Baltijos šalyse šešėlio tolerancija - alkoholis pas mus yra sunkiausiai įperkamas visoje ES, akcizai spiritiniams gėrimams taip pat vieni didžiausių ES“, - LVA prezidentas.
Tarp Baltijos šalių Lietuvojos gyventojai labiausiai pritaria nelegaliai prekybai – net 62 proc. Tuo tarpu Latvijoje nelegalios produkcijos vartojimui pritaria apie 50 proc., Estijoje kiek daugiau nei 30 proc. gyventojų.
Tyrimų duomenimis, nelegali spiritinių gėrimų rinka siekia 33 proc., nelegali tabako rinka – 35 proc., o nelegali degalų rinka - 15-20 proc. Kartu su Rumunija ir Bulgarija esame ES lyderės pagal „šešėlinės“ prekybos apimtis.
Populiariausi nelegalūs spiritiniai gėrimai – falsifikuota užsienio šalių produkcija ir samagonas (juos perka atitinkamai 72 proc. ir 58 proc. nelegalių gėrimų vartotojų). Daugiausia nelegalių alkoholinių gėrimų reguliariai perka Tauragės (37 proc.), Telšių (37 proc.) ir Marijampolės (34 proc.) gyventojai.
Didžiausia kontrabandinių cigarečių dalis yra Marijampolėje (62 proc.), Tauragėje (47 proc.), Telšiuose (47 proc.), Palangoje (46 proc.)
