Valstybės įmonės pelno uždirbo, bet juo dalijasi nenoriai

Dalis valstybės valdomų įmonių pernai gerokai padidino ir pelną, ir pajamas, bet biudžetui iš to menka nauda. Bendrovės mokės tik simbolinius dividendus arba iš viso bus atleistos nuo šios prievolės.

Elektros skirstymu užsiimanti LESTO, kaip ir visas energetikos sektorius, praėjusiais metais darbavosi sėkmingiausiai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Elektros skirstymu užsiimanti LESTO, kaip ir visas energetikos sektorius, praėjusiais metais darbavosi sėkmingiausiai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Marius Jokūbaitis

Apr 22, 2014, 9:08 AM, atnaujinta Feb 14, 2018, 12:41 PM

Rekordiniai 2012-ieji dividendų metai liks kaip gražus, bet vienkartinis pavyzdys.

Pernai uždirbtas pelnas, kurio buvo kone pusė milijardo litų, daugiausia liks valstybinių įmonių sąskaitose – uždirbtos lėšos bus skirtos investiciniams projektams finansuoti. Tokia dabartinės Vyriausybės valia.

Sumenko krovinių srautas

Sumenkęs prekių iš Rytų gabenimas „Lietuvos geležinkeliams“ praėjusiais metais neleido didžiuotis rekordiniais laimėjimais, todėl ir didelių dividendų į biudžetą tikėtis neverta.

Pelnas praėjusiais metais smuko, nors keleivių skaičius pernai netgi išaugo. Tiesa, tai nieko nestebina: keleivių gabenimas tebėra labai nuostolinga paslauga.

„Keleivių vežimo pajamos sudaro vos keletą procentų visų įmonės pajamų. Ši paslauga yra itin nuostolinga.

2013-ųjų metinės ataskaitos dar nėra, todėl, naudojantis užpraeitų metų duomenimis, galima matyti, kad nuostolis iš vietinių keleivių vežimo sudarė net 124 mln. litų.

Tai reiškia, kad keleivio bilietas buvo parduotas 5 kartus pigiau nei savikaina.

Kilometro savikaina buvo 0,65 lito, o bilieto kaina – tiktai 0,13 lito“, – sakė „Finasta Asset Management“ fondų valdytojas bei interneto svetainės Viešai.lt, kurioje viešinamos valstybės išlaidos, įkūrėjas Vaidotas Rūkas.

Geležinkelininkų pelnas labiausiai smuko dėl sumažėjusių krovinių kiekio. Per 2013 metus „Lietuvos geležinkeliai“ pergabeno 48 mln. tonų krovinių – 2,7 proc. mažiau nei praėjusiais metais. Mažiau buvo naftos ir chemijos krovinių iš Baltarusijos bei juodųjų metalų iš Rusijos.

V.Rūkui kilo klausimų dėl įmonės investicijų: per 7 metus „Lietuvos geležinkeliai“ investavo beveik 5 mlrd. litų.

„Ar šios investicijos reikalingos, jei sukišti milijardai litų, o rezultato nematyti?“ – svarstė investavimo specialistas.

Bendrovės dividendai už praėjusius metus turėtų būti gerokai mažesni nei 2012-aisiais, kai įmonė į biudžetą sumokėjo 123 milijonus litų.

Urėdijos gyvena plačiau

Miškų urėdijos praėjusiais metais skaičiavo net 20 procentų didesnį pelną, nes brango apvalioji mediena. Tad jų pajamos išaugo beveik 8 procentais. Bet kol kas nėra žinių, kiek iš to naudos bus biudžetui.

Urėdijos pernai uždirbo 107 milijonus litų, vos keturios iš jų negavo jokio pelno. Gerokai pakilo ir biokuro paklausa. Tačiau kiek iš urėdijų atiteks biudžetui?

„Galima svarstyti, ar urėdijos uždirbamu pelnu neturėtų labiau dalintis su valstybe per dividendus“, – sakė „Finastos“ fondų valdytojas.

Iš Ūkio ministerijos pateiktos valstybinių įmonių ataskaitos matyti, kad pernai miškų urėdijose didėjo vadovaujančių darbuotojų atlyginimas, taip pat išaugo ir darbuotojų skaičius.

Augo energetikų pajamos

Valstybinės energetikos įmonės praėjusiais metais rodė geresnius rezultatus nei anksčiau. Ūkio ministerija labiausiai išskyrė „Lietuvos energijos“ grupę.

„Šįmet ypač nudžiugino „Lietuvos energijos“ įmonių grupė, kuri po trejų metų nuostolingos veiklos dirbo pelningai ir uždirbo net 117 mln. litų grynojo pelno.

Būtent pelninga šios bendrovės veikla lėmė geresnius tiek energetikos sektoriaus, tiek ir viso valstybės valdomų įmonių portfelio rezultatus“, – džiaugėsi ūkio ministras Evaldas Gustas.

Valstybinių įmonių veiklos apžvalgoje teigiama, jog pernai „Lietuvos energijos“ pajamos labiausiai augo dėl padidėjusio persiųstos elektros energijos kiekio ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų.

„Komercinė dalis buvo panaši į pernykštę, šiek tiek geresnė, bet reguliuojama veikla buvo stipriai „pelningesnė“.

Kodėl ši žodis kabutėse? Todėl, kad tokia veikla reguliuojama ir pelno ten gaunama tiek, kiek numatyta“, – aiškino V.Rūkas.

Giria dividendų politiką

Pasak eksperto, praėjusių metų LESTO pelnas gali būti didesnis, nei manyta anksčiau, o žadami dividendai yra sveikintinas dalykas. Iš LESTO ir „Litgrid“ valstybė užpernai gavo 275 milijonus litų dividendų.

V.Rūkui didžiausią įspūdį daro LESTO vykdoma politika.

„Iš to, ką matome viešai, galima spręsti, jog LESTO veikla yra kokybiška, sąnaudomis ir investicijomis nėra piktnaudžiaujama, pavyzdžiui, darbuotojų skaičius sumažėjo.

O svarbiausia, kad ši įmonė moka dividendus. Tai reiškia, jog valstybė gauna naudos kaip įmonės savininkė“, – sakė fondų valdytojas. Jau paskelbta, kad LESTO išmokės beveik 115 milijonų litų dividendų. „Lietuvos energijos gamyba“ biudžetui žada atseikėti 150 milijonų litų.

Uostui suteikta malonė

Už 2012 metus Klaipėdos uostas sumokėjo 34 milijonus litų dividendų. Tačiau Vyriausybė vėliau nutarė atleisti jį nuo prievolės pelnu pasidalyti su valstybės biudžetu.

Pernai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija uždirbo 83 mln. litų. „Manau, kad bloga praktika, kai valstybinė įmonė uždirba tokį pelną, bet nesidalija su biudžetu dividendais“, – svarstė V.Rūkas.

Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą įgyvendinanti „Klaipėdos nafta“ praėjusiais metais taip pat buvo atleista nuo įpareigojimo mokėti visus dividendus.

Pasiteisinimai – įvairiausi

„Finasta Asset Management“ fondų valdytojas V.Rūkas mano, kad dividendų lygis gerokai per mažas, išskyrus energetikos bendrovių.

„Valstybei priklausančios įmonės sugalvoja begalę pasiteisinimų, kodėl pelnas neturėtų būti išmokėtas, o, pavyzdžiui, investuotas. Tokia praktika yra bloga, nes valstybė kaip savininkė negauna pajamų į biudžetą“, – sakė pašnekovas.

Jis priminė, kad visos Vakarų valstybėms priklausančios įmonės (su retomis išimtimis) yra biržų sąrašuose ir jų akcijomis aktyviai prekiaujama, įmonių veikla yra skaidri ir maksimaliai atskirta nuo politikos.

„Ten įmonių vadovus skiria ne politikai savo nuožiūra, bet nepriklausomos personalo agentūros, jų ieškoma net nebūtinai savoje šalyje.

Lietuvoje viskas priklauso nuo ministro, ar – dar blogiau – tam tikros partijos užgaidų ir interesų. Laimė, jei siekiama gerų tikslų, tačiau, deja, taip nutinka ne visada.

Tokią praktiką reikia išnaikinti, o dividendų mokėjimą padaryti privalomą be jokių išimčių, kaip yra dabar“, – įsitikinęs ekspertas.

Praėjusiais metais skųstis tikrai nederėtų

Neaudituotais duomenimis, valstybės valdomų įmonių (VVĮ) veikla 2013 metais buvo 11,9 proc. pelningesnė nei 2012 metais – įmonės uždirbo 484 mln. litų normalizuoto grynojo pelno (grynojo pelno, atmetus turto ir žaliavos mokesčius valstybei ir bankų bankrotų įtaką).

Tokie duomenys pateikiami Valdymo koordinavimo centro parengtoje dvylikos mėnesių tarpinėje VVĮ ataskaitoje, apžvelgiančioje 137 valstybės valdomų įmonių veiklą.

Įmonių pelningumas didėjo dėl augančių pardavimo pajamų, jos per visus 2013 metus paaugo 3,1 proc., arba 225 mln. litų.

Labiausiai pardavimo pajamas augino energetikos sektorius, konkrečiai – „Lietuvos energijos“ bei „EPSO-G“ įmonių grupės. Neigiamai šį rodiklį labiausiai veikė „Lietuvos geležinkeliai“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.