Šiandien BVP komponentai nebuvo skelbiami, tačiau BVP pokytį galima interpretuoti, atsižvelgiant į kas mėnesį skelbiamus makroekonominius indikatorius. Per pirmuosius šių metų mėnesius gan sveiką raidą demonstravo mažmeninės prekybos duomenys, daugiausiai augo vartojimo prekių prekyba aprangos prekėmis, baldais, namų apyvokos prekėmis. Tiesa, kiekvieną pirmojo ketvirčio mėnesį vartojimo prekių prekybos metinis augimas buvo vis lėtesnis.
Tuo tarpu pramonės gamybos duomenys pirmąjį ketvirtį nenuteikė optimistiškai, ypač kovą. Šie duomenys kartu su gerokai sulėtėjusiais užsienio prekybos tempais signalizuoja apie į Lietuvos ekonomiką persiduodantį Rusijos bei Ukrainos konflikto keliamą neapibrėžtumą.
Galima konstatuoti, kad šiandien paskelbti Lietuvos BVP augimo duomenys yra kiek prastesni, nei būtų buvę galima tikėtis įprastomis aplinkybėmis ir įprasto verslo ciklo atveju. Tikėtina, kad geopolitinė rizika darys vis didesnę įtaką Lietuvos ekonomikos augimui, jei situacija Ukrainoje ir toliau liks įtempta, o Rusijos ekonomika išties neaugs ar priartės prie recesijos, kaip šiuo metu yra prognozuojama.
Augimo prognozės mažėja
„Danske Bank“ analitikai pakartotinai peržiūrėjo Lietuvos 2014 m. BVP prognozę ir ją nuo 3 proc. sumažina iki 2,5 proc. Vis dėlto jau kitąmet tikimasi Lietuvos ekonomikos augimo spartėjimo – 2015 m. prognozuojamas 2,9 proc., o 2016 m. – jau 3,4 proc. BVP augimas.
Lietuvos ekonomikos augimą, kuris vis dar išlieka vienu sparčiausių Europoje, labiausiai skatina šalies planai prisijungti prie euro zonos. Tačiau optimistines nuotaikas temdo po ekonomikos lėtėjimo 2008–2009 m. vis dar neatsigaunančios Lietuvos gamybos apimtys.
Lietuvoje vartojimo augimas – sparčiausias tarp Baltijos šalių
Skatinančiai Lietuvos ekonomikos augimą veikia vidaus vartojimas, kurio tempų didėjimas nestoja jau kelerius metus. Vartojimą turėtų toliau palaikyti auganti gyventojų perkamoji galia bei valstybės išlaidos, o taip pat žema infliacija, kuri artimiausius kelerius metus turėtų išlikti gana vangi. Pagal naujausias tendencijas, prognozuojama, jog 2014 m. privataus vartojimo augimas Lietuvoje bus sparčiausias ir sieks 3,4 proc., Estijoje jis bus 2,1 proc., o Latvijoje – tik 1,9 proc.
Ir iki šiol, ir ateityje didžiausią riziką Lietuvos ekonomikai turės Rusijos, kuri yra viena pagrindinių šalies prekybos partnerių, augimo lėtėjimas. Apskritai tvyranti geopolitinė įtampa dėl situacijos Ukrainoje itin neigiamai atsilieps visų Baltijos šalių augimui. Didžiausią nerimą kelia tai, jog tolimesnis situacijos eskalavimas gali ilgalaikėje perspektyvoje pakenkti bendram investuotojų požiūriui į Baltijos valstybes.
2014 m. metinis BVP augimas Latvijoje turėtų būti didesnis nei Lietuvoje ir siekti 3,3 proc., tačiau mūsų kaimynės artimiausių metų augimo perspektyva yra mažėjanti – 2015 m. Latvijos turėtų laukti 3,2 proc. metinis BVP augimas, o 2016 m. – jau tik 2,6 proc. Nuo 2014 m. pradžios Latvija prisijungė prie euro zonos, tačiau per tokį trumpą laiką ir nebuvo tikimasi kardinalių pokyčių, nes nacionalinė valiuta iki tol buvo susieta su euru, todėl šalį jau veikė Europos centrinio banko vykdoma pinigų politika. Vis dėlto šiandien yra akivaizdu, kad Latvijos ekonomikos rezultatai yra visiškai susieti su euro zonos ekonomikos būkle.
Tuo tarpu 2013 m. Estijos ekonomikos augimas stipriai sulėtėjo ir šalis atsiliko nuo kitų Baltijos valstybių. Didelį poveikį Estijos augimui turėjo silpnas šalies prekybos partnerių, pavyzdžiui, Suomijos, ekonomikos augimas. „Danske Bank“ analitikai tikisi tam tikro Estijos augimo pagyvėjimo, tačiau, atsižvelgdami į bendrąją Europos perspektyvą, mano, kad jis bus pakankamai lėtas. Šiemet Estijos ekonomika augs vos 1,4 proc., 2015 m. augimas turėtų siekti 2,2 proc., o 2016 m. – jau 3,1 proc.
Atsiris iki Lenkijos
Geopolitinė įtampa neigiamai veikia ne tik Baltijos šalių, bet ir Lenkijos ekonomikos perspektyvas. Nors šiandien pastebimi tam tikri teigiami Lenkijos ekonomikos plėtros požymiai, atsigavimas vis dar vyksta vangiai, o augimas yra kur kas lėtesnis nei galėtų būti. „Danske Bank“ analitikai tikisi, jog Lenkijos ekonomikos augimas 2014 m. sieks 1,9 proc.
Lenkijos ekonomiką skatinančiais veiksniais turėtų išlikti privatus vartojimas ir investicijos. Neatmetama tikimybė, jog privati paklausa šalyje trauksis, tačiau turėtų toliau nuosekliai gerėti išorės pusiausvyra. Kadangi kol kas nenumatoma jokių finansinių stimulų Lenkijos ekonomikai, jos augimas turėtų išlikti nuosaikus – 2015 m. turėtų būti 2,7 proc., o 2016 m. – jau 3,4 proc.
Giedrė Gečiauskienė yra „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė.
