Statistikos departamento duomenimis, vidutinės metinės darbuotojo darbo sąnaudos didžiausios buvo Vilniaus apskrityje - 39 tūkst. 852 litai, tai yra 14,7 proc. didesnės nei vidutinės metinės šalies ūkyje, ir Klaipėdos apskrityje - 34 tūkst. 729 litai.
Mažiausios vidutinės metinės darbo sąnaudos buvo Tauragės apskrityje - 27 tūkst. 890 litų, Marijampolės apskrityje - 28 tūkst. 501 litas, atitinkamai 19,7 ir 17,9 proc. mažesnės už vidutines metines šalies ūkyje.
Darbdavys, samdydamas darbuotoją, per metus Vilniaus apskrityje turėjo 1,4 karto daugiau išlaidų nei Tauragės apskrityje. 2012 metais, palyginti su 2008 metų duomenimis, darbuotojo vidutinės metinės darbo sąnaudos mažėjo visose apskrityse, išskyrus Vilniaus apskritį.
Per ketverius metus vidutinės metinės ir vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos vienam darbuotojui mažėjo, bet darbo sąnaudų struktūra išlieka beveik nepakitusi.
2012 metais darbo sąnaudų didžiąją dalį sudarė bruto darbo užmokestis pinigais ir išmokos natūra - 72,1 procento, bei darbdavio socialinės įmokos ir išmokos - 27,7 procento.
Likusią darbo sąnaudų dalį sudarė profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidos - 0,2 procento, įmokos į garantinį fondą - 0,1 procento, ir kitos išlaidos, atsirandančios samdant darbuotoją - 0,04 procento.
Darbdavio gautos subsidijos darbo užmokesčiui, kurios sumažina darbdavio išlaidas, sudarė 0,2 procento, palyginti su visomis darbo sąnaudomis. Bruto darbo užmokestis pinigais ir išmokos natūra atskirose ekonominės veiklos rūšyse svyravo nuo 58,7 procento transporto ir saugojimo veiklos įmonėse iki 75,2 procento žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklos įstaigose, palyginti su darbuotojo vidutinėmis metinėmis darbo sąnaudomis šalies ūkyje.
Darbdavio socialinių įmokų ir išmokų šalies ūkyje didžiąją dalį - 22,5 proc., palyginti su darbuotojo vidutinėmis metinėmis darbo sąnaudomis - sudarė darbdavio valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurios atskirose ekonominės veiklos rūšyse buvo nuo 18,4 procento transporto ir sandėliavimo veiklos įmonėse iki 23,5 procento vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo veiklos įmonėse.
Darbuotojo vidutinės metinės darbo sąnaudos priklausė nuo įmonėje dirbančių darbuotojų skaičiaus - kuo didesnė įmonė, tuo didesnes išlaidas turėjo darbdavys samdydamas darbuotoją.
Darbuotojo vidutinės metinės darbo sąnaudos mažose įmonėse, kuriose dirbo iki devynių darbuotojų, sudarė 23 tūkst. 979 litus, o turinčiose nuo 10 iki 49 darbuotojų - 30 tūkst. 350 litų. Šiose įmonių dydžio grupėse darbo sąnaudos buvo atitinkamai 31 ir 12,6 procento mažesnės nei vidutinės šalies ūkyje.
Įmonėse, turinčiose daugiau kaip tūkstantį darbuotojų, darbo sąnaudos sudarė 41 tūkst. 788 litus, arba 20,3 proc. daugiau nei šalies ūkyje ir 1,7 karto daugiau nei mažose įmonėse.
Bendrai darbuotojo vidutinės metinės darbo sąnaudos 2012 m., palyginti su 2008 m., pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse sumažėjo 0,9 proc.
Labiausiai darbo sąnaudos mažėjo statybos, viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo, administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse, atitinkamai 19, 9,8 ir 9,5 procento. Informacijos ir ryšių, vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo, švietimo įmonėse darbo sąnaudos didėjo labiausiai, atitinkamai 21,4, 10,8 ir 7,6 procento.
2012 metais darbuotojo vidutinės metinės darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse sudarė 34 tūkst. 734 litus. Pramonės ir statybos įmonėse darbo sąnaudos sudarė 33 tūkst. 145 litus, o paslaugų įmonėse - 35 tūkst. 326 litus.
Didžiausios darbuotojo vidutinės metinės darbo sąnaudos buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse - 69 tūkst. 77 litai , informacijos ir ryšių įmonėse - 55 tūkst. 699 litai, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo veiklos įmonėse - 48 tūkst. 970 litų.
Mažiausios darbo sąnaudos buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos įmonėse - 19 tūkst. 25 litai, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo - 25 tūkst. 938 litai, kitos aptarnavimo veiklos įmonėse - 27 tūkst. 165 litai.
