„Trys ketvirtadaliai miško savininkų turi iki 3 hektarų ploto miško valdą, tad natūralu, kad miško savininkai dar neturi tokių kompetencijų, kokias turi profesionalūs privačių ir valstybinių miškų miškininkai. Visgi situacija sparčiai keičiasi, ir net smulkūs miško savininkai ima vis ūkiškiau tvarkytis savo valdose, įžvelgę ilgalaikę miško naudą“, - sakė Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius Mindaugas Gustas.
Praėjusiais metais Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta reprezentatyvi miško savininkų apklausa rodo, kad privačių miškų savininkai Lietuvoje mišką laiko ilgalaike investicija – 57 proc. ketina perduoti mišką ateinančioms kartoms, plėsti arba bent jau išlaikyti turimas valdas.
Specialistai pastebi, kad darniausiai miškų ūkio plėtra vyksta didesnėse miško valdose, o į ateitį žvelgiantys miško savininkai nori įsigyti dar daugiau žemių ir jas apželdinti. Taip pat žmonės, į mišką žiūrintys kaip į investiciją, daugiau dėmesio skiria ir miško keliams tvarkyti.
Visgi ūkininkaudami miške lietuviai linkę pasitikėti tik savo jėgomis. Per pastaruosius metus trys ketvirtadaliai miško savininkų savo miškuose ūkininkavo patys ir tik 14 proc. įvairiems darbams atlikti samdė įmones. Tiesa, apklausos rodo, kad trečdalis apklaustųjų pasiryžę į pagalbą kviestis specialistų.
„Daugumai miško savininkų miškas yra ne tik pragyvenimo šaltinis. 37 proc. miško savininkų Lietuvoje želdinius laiko estetine vertybe, taip pat jie vertina miško bioįvairovę ir ją siekia išsaugoti. Šie privačių miško savininkų atsakymai kaip reta dera su trimis pagrindinėmis darnaus miškų ūkio principų sudėtinėmis dalimis – ekologine, ekonomine ir socialine“, - teigė M.Gustas.
Jo nuomone, Lietuvos miškų savininkai ne tik supranta darnaus miškų ūkio principus, bet ir stengiasi pagal juos ūkininkauti savo valdomuose miškuose.