Rezoliucijoje, kuriai pritarė 502 EP nariai, nepritarė 112, o susilaikė 22, įspėjama, kad „jaunimo nedarbas pasiekė precedento neturintį lygį: visoje ES jis vidutiniškai siekia 23 proc., (o) kai kuriose valstybėse narėse viršija 50 proc.“. Šių metų kovą 5,3 mln. ES jaunuolių iki 25 m. amžiaus neturėjo darbo.
Europos Komisija (EK) raginama atidžiai stebėti Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą ir pasiūlyti konkrečius privalomus standartus, kurie apimtų pameistrystės kokybę, deramą darbo užmokestį jaunuoliams ir galimybę naudotis įdarbinimo paslaugomis. Europarlamentarai siūlo padidinti ES finansavimą minėtai iniciatyvai, nes esamo 6 mlrd. eurų biudžeto nepakanka.
ES šalys raginamos imtis aktyvesnių veiksmų mažinti jaunimo nedarbą: mažinti mokyklos nebaigiančių jaunuolių skaičių, skatinti mokymų ir pameistrystės programas, taip pat plėtoti programas nedirbantiems ar nesimokantiems jaunuoliams. Europarlamentarai mano, kad įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą ES valstybėms neturėtų būti trukdoma naudotis kitomis ES programomis, tokiomis kaip Europos socialiniu fondu ar ERASMUS+, ypač skatinant jaunimo verslumą, skurdo prevenciją bei socialinę įtrauktį.
EP ragina valstybes mažinti savarankiškai dirbančių asmenų, taip pat mažų ir vidutinių įmonių biurokratinę naštą, o kartu taikyti joms palankią mokesčių politiką ir kurti palankesnę aplinką privačiojo sektoriaus investicijoms.
Jaunimui svarbu įgyti informacinių technologijų, vadovavimo, kritinio mąstymo, kalbų ir kitų universalių įgūdžių, taip pat ir mokantis užsienyje, įsitikinę EP nariai. Jie ragina ES šalis skirti daugiau dėmesio ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo potencialą turintiems sektoriams, o švietimo programose - gamtos mokslams, technologijoms, inžinerijai ir matematikai.
