Kauno vadovų ginčų dėl pinigų gatvėms tvarkyti imasi teismas

Kauno miesto vadovų kova dėl neteisingai ir neproporcingai skirstomų valstybės lėšų kelių ir gatvių tvarkymui persikelia į Konstitucinį Teismą. 31 Seimo narys pasirašė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, prašydami išaiškinti, ar teisės aktai, reglamentuojantys valstybės lėšų skirstymą gatvių ir kelių tiesimui bei tvarkymui, atitinka Konstituciją.

Daugiau nuotraukų (1)

ELTA ir lrytas.lt inf.

Jul 21, 2014, 10:41 AM, atnaujinta Feb 11, 2018, 8:24 PM

„Pritariu Kauno miesto vadovų išreikštai pozicijai dėl gatvėms neproporcingai skirstomų lėšų. Lyginant, kiek didžiuosiuose miestuose surenkama mokesčių ir koks procentas skiriamas keliams, tai toli gražu iki teisingų proporcijų, kurios turėtų būti sudėliotos vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir kitais principais“, – teigė viena iš prašymą pasirašiusių Seimo narių Rasa Juknevičienė.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme bei tvarkos apraše numatoma, jog tik ketvirtadalis visų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų turi būti skirta savivaldybėms vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti, prižiūrėti. Lėšų paskirstymui savivaldybėms lemiamą reikšmę turi toje savivaldybėje deklaruotų gyventojų skaičius, o ne vietinių kelių bendras ilgis, jų apkrova bei toje savivaldybėje registruotų transporto priemonių skaičius.

„Dėkoju už palaikymą neabejingiems Seimo nariams dėl šio visuotino neteisingumo, dėl neproporcingo, diskriminuojančio ir neužtikrinančio savivaldybių gyventojų, mokančių mokesčius ir besinaudojančių savivaldybių vietiniais keliais, lėšų skirstymo ir viešojo intereso pažeidimo. Lietuvoje yra 60 tūkst. kilometrų vietinės reikšmės kelių ir 20 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių. Tuo tarpu mūsų visų sumokamo kuro akcizo pavidalu gautos lėšos padalinamos atvirkščiai proporcingai – 25 ir 75 proc.“, – Kauno savivaldybės pranešime cituojamas Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Toks lėšų paskirstymas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 29 ir 94 straipsniams, nes yra diskriminacinio pobūdžio. Pagal pasirinktą formulę savivaldybės, turinčios mažiau remontuotinų gatvių ir mažesnę apkrovą toms gatvėms, turi galimybę gauti didesnį finansavimą nei tos, kurių gatvės patiria didesnę apkrovą. Tai diskriminuoja tų savivaldybių gyventojus, nes nors jie ir moka tuos pačius mokesčius, jiems neužtikrinama galimybė vienodai naudotis tinkamais ir saugiais vietiniais keliais.

Seimo narių prašyme akcentuojama, kad Vyriausybė vienu iš svarbiausių uždavinių savo 2012 – 2016 m. veiklos programoje numatė laikyti darnią Lietuvos susisiekimo plėtrą. Valstybės lėšos 2008 – 2012 m. sudarė 71,4 proc. visų vietinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros darbams skirtų lėšų. Taigi ypač svarbu, kad šios lėšos būtų skirstomos laikantis nediskriminavimo, proporcingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.

„Diskusija tarp Susisiekimo ministerijos ir Kauno miesto vadovų vyksta jau seniai, tad tikimės, jog surinkti Seimo narių parašai paspartins ginčo eigą, o Konstitucinis Teismas pateiks rimtą ir tvirtą atsakymą“, – teigė R. Juknevičienė.

Kauno savivaldybė Vilniaus apygardos administracinio teismo prašė įpareigoti Lietuvos automobilių kelių direkciją pakeisti priimtą įsakymą dėl lėšų skirstymo. Pagrindiniu kriterijumi turėtų būti laikoms ne savivaldybės gyventojų skaičius, kaip yra šiuo metu, o bendras kelių ir gatvių ilgis, jų apkrova bei savivaldybėje įregistruotų automobilių skaičius.

„Kauniečiai vairuotojai miesto degalinėse kasmet sumoka daugiau kaip 200 mln. litų kuro akcizo, tačiau Kauno miesto savivaldybė kasmet iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos gauna vos 12 – 13 mln. litų gatvių remontui“, – teigė A. Kupčinskas.

Per praėjusius metus pagal Kelių priežiūros ir plėtros programą buvo paskirstyta daugiau nei 1 mlrd. litų. Valstybinės reikšmės keliams buvo skirta 800 mln., o vietinės reikšmės keliams atiteko 211 mln. litų.

Dėl neefektyvaus daugiau nei 1 mlrd. litų valstybinių ir vietinės reikšmės kelių priežiūrai per metus paskirstančių Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšų panaudojimo pritarė ir auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Ji savo išvadoje Kauno miesto savivaldybę pateikė kaip sektiną pavyzdį kitoms šalies savivaldybėms.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.